V. R. R. ir 2007-tieji

Po spalvingų metų nusprendėme pasidomėti, ką apie juos galvoja, naują gabalą “Mano vaikas pražilo” į interneto eterį paleidęs, Lietuvos aktualiosios muzikos kolektyvas VERSLO RIZIKOS REZERVAS.

Sveiki, koks buvo įspūdingiausias jums praeinančių metų momentas…
Puoselėjame ilgametę tradiciją kasmet nukeliauti į šventąsias vietas. Paprastai šios kelionės ir tampa labiausiai jaudinančiais metų momentais. Pagerbdami baltąjį kalėdaitį, šiemet nutarėme aplankyti Biržų duonos kepyklą. Susigraudinę stebėjome ilgą duonos kelią kasdienio stalo link. Keliolika kepaliukų išbučiavome – taip dienos šviesą išvydo ekskliuzyvinė „Pabučiuotosios” duonos partija. Ieškokite prekybvietėse!

Kokia didžiausia improvizacija šiais metais įvyko ant scenos?
Mes neimprovizuojame. Mes reprodukuojame. Tačiau tenka pažymėti, kad scenoje ta pati daina vis vien kaskart suskamba kitaip. Ir štai vienam klausytojui, žiūrėk, pasigirsta traukinių dundesys, kitas tuo metu
girdi sakralines giesmes… Tokį efektą nulemia paslaptinga grupės muzikantų grojimo technika, kurią vadiname „live mixing”.

Kiek dainų per šiuos metus sukūrėte? Papasakokit ir apie remiksus….
Atlėgus šventiniam įkarščiui, klausytojas atras dvasios ramybę klausydamas V. R. R. mini albumėlio „Nuoširdumas”. Į šią kraitelę ir sudėjome metų derlių. Pirmoji albumo daina „Mano vaikas pražilo”
(Plačiau apie dainą: V.R.R. MySpace) jau buvo paleista į sostinės ir regioninių radijo stočių eterį. Iš viso albumėlį sudarys trys dainos ir vienas miksas, susuktas pagalbininkų (Few Nolder) iš uostamiesčio.

Gal išmokote groti kokiu nors nauju instrumentu?
Šukutėmis. Ypač gailiai griežia, kai grojama įvyniotomis į stambią kupiūrą.

Kas jums buvo 2007-ųjų simbolis? O gal tai koks žmogus?
Be jokių abejonių tai – ilgaausis šoklys, mažučiukas žinduolis, mokslininkų aptiktas Mongolijos stepėse.

O atlikėjas ir (ar) kolektyvas iš Lietuvos, kurio kūrybą sekate su susižavėjimu?
Gėrimės Kastyčio Kerbedžio balso įtaiga, ramia elegancija ir įrašų kokybe. „Sustok, traukiny” – apskritai pavyzdinė daina. Įžūlus ir spalvingas dainavimo ir deklamacijos koliažas, į kurį lygiuojamės.

Jei galėtumėt pasirinkti, kas kurtų jūsų įrašo apipavidalinimą?
Esame ir liksime ištikimi „Dizaino triumfo”
klientai.

Kaip galvojate, kodėl jaunasis lietuviškas kinas, 2006 m. taip iškilmingai pasirašęs „Manifestą” (iki šiol kabo www.manifestas.lt) , šiemet nieko tokio ypatingo, atrodo ir nenuveikė…
Nes dvasios ubagystė klesti. O dvasiai marmelado nepaduosi (Kazio Binkio žodžiais tariant). Tiesa, prisipažinsime – ir patys kiek prisidėjome prie šito nuosmukio. Mat šiemet teko bendradarbiauti su
kinematografo sūnumis, o susidūrimas su V. R. R. dar niekam geros kloties neatnešė.

Kada paskutinį kartą buvote lietuviškame teatre? Na… ir kaip?
Kartais teatrą pasitaiko susapnuoti.

Albumai, kurie nuolatos sukosi jūsų grotuve – 2007 m. pavasarį? Vasarą? Rudenį? šią (ne)šaltą žiemą?
Laimės pojūtį suteikdavo The Shaggs „Philosophy of the World”

ir Omaro Souleymano „Highway to Hassake”.

O kaip galvojat, kas suksis 2008 m. pavasarį?
Veikiausiai tai bus eilinis V. R. R. minialbumėlis.

Kaip galvojate – dabar išgyvename šviesius ar tamsius laikus?
Balanos gadynę. Tarytumei dar mėgaujamės kukliais gyvenimo džiaugsmais, bet giliai širdyje jaučiame su dalgiu atsėlinančią ekonomikos ir kultūros krizę.

Globalinis atšilimas – propagandinis triukas ar didelė grėsmė?
Koks skirtumas? Vis tiek visi žūsime.

O ar Lietuvos kariuomenė turi būti Irake ir Afganistane…
Tebūnie. Tepraplečia savo kultūrinį akiratį. Beje, V. R. R. nariai ir patys mėgsta žaismingai pasukti revolverio šovinių būgnelį.

Kas dar jus neramina sekmadienio popietėmis?
Pirmadienio rytas.

Koks keisčiausias klausimas, kurį jums šiemet uždavė?
„Ką jūs pasakėte – atleiskit, nieko nesuprantu? ” Klausimas buvo užduotas bufetininkės. Mes irgi likome nieko nesupratę.