Smagumynai @ Gatvės muzikos diena

Pirmąjį gegužės šeštadienį Andriaus Mamontavo ir VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė” nuopelnais antrus metus iš eilės organizuota „Gatvės muzikos diena” visus muzikuojančius ir jiems prijaučiančius privertė išeiti į gatves. Virš 350 dalyvių, grojančių be jokių honorarų, ir daug, tikrai daug klausytojų tądien uliojo Vilniaus senamiestyje. Saulei taip šauniai plieskiant, prigriebiau akinius, fotiką ir pasileidau į klegančios šventės sūkurį.

Vokiečių gatvės galas. 15 valanda. MES GIMĘ LIETUVOJ. Trys studenčiokiški jaunuoliai ne itin stipriais vokalais, bet dėl to nesisielojantys, prašo „sumesti ant alaus”. Muzikos stilius: užstalinis, kai jau balius rimtai įkaitęs. Klausytojų ne per daug, todėl skausmo išraiška karts nuo karto perbėga vaikinų veidais. O gal jie tik tokiu būdu įsijaučia į muziką – kas žino.

Visai kita nuotaika, atlikimo stilius ir kokybė – aikštelėje tarp „Grass” ir „L`Amour”. Ten gyva muzika sklinda nebent iš džiaugsmingai šūkaliojančios minios, nes atlikėjas čia – plokšteles sukiojantis Mamania. Jamaikos hip-hopą, nuotaikingą roką (!) ir šiaip muziką su kabliuku skretčinimo, meistras dovanoja lyg per saldainių dalybas susitelkusiai miniai. Ši juda kruta, kelios mergaitės išvis pašėlsta ir suburia palaikymo šokėjų komandą. Ir nėra čia ko juoktis – toks ritmas net gerą kelmą gali išjudinti. Išjudina parodyti talentą ir footbago profesionalą bei salto mortale atlikėją.

Didžiosios gatvės pabaigoj – Pilies pradžioj panašiu laiku dedasi entuziastingų mokyklos rokerių šou. Viską, ko reikia (išskyrus stiprius balsus), šie berneliai turi: ir sceninę aprangą (įvairiaspalviai marškinėliai, kailiukai, bačiukai), ir elektrines gitaras, ir nuotaiką, ir netgi nenuilstančią palaikančiąją mamytę.

Lietui mažumėlę sumaišius kortas, į gatves vėl lindau tik po penkių ir vėl negalėjau praeiti pro aikštelę tarp „Grass” ir „L`Amour”, jau smarkiai įšildytą Mamanios. Klausytojų čia ir vėl iki soties (spėju, kad šioje vietoje apskritai buvo didžiausia publikos koncentracija per visą šventę), nes prieš juos – jau spėjusi šluoti auksą „Urban Playground” ir „Coca-Cola Soundwave” konkursuose „3D” roko grupė FLAMINGO. Artikuliacija gal ir netobuliausia, bet Žilvino balso tembras – žavuma, o ir ritmas – sumišęs indie ir progresyvus rokas – vertas pritariamo linksėjimo. Pasirodymo vinis – išdalinti grupės kompaktai. Bus kas pakelia ūpą namie.

Dienos čiūdas – charizmatiškas rokeris stūgaujantis kokią toną cigarečių mačiusiu, visiškai unikaliu balsu. Dainuojantis kažką apie „Sunhine”.
Mieliausia kapela – seniukai su armonikom, plėšiantys prie banko durų. Jiems širdy tikrai „dar ne sutema”.
Atsidavimo muzikai viršūnė – lūpine armonikėle grojantis vyriškis. Pasirodymui neabejotinai atidavęs daugiausia širdies ir alkoholio.
Keisčiausias pasirodymas – DAMBRO palapinėje Pilies gatvėje įsitaisiusio ansamblio, grojančiu dambrelėmis, būgneliais ir barškučiais. Skambesys lyg kokio zvimbalo, visai įprastai ausiai naujas ir sunkai suvokiamas, todėl grupei sekasi išlaikyti stebėtojų dėmesį ilgai.

Egzotika traukia. Traukia ir matyti veidai. Išlavintas vokalas, įvaldyta ir laisva improvizacija taip pat. Visu šiuo geru pasižymėjo atsipūtęs, įsijautęs, maloniai ausies būgnelį Sereikiškių parke virpinantis Sasha Son. Jazz ir soul, atliekami gero vokalisto, mano akis padarė apvalesnes ir meilesnes. Aš pati nusiteikiau be galo romantiškai ir atidaviau pagarbą Sashai.

Jau gerokai pritemus, apie aštuonias, nutapsenau iki ŠMC kavinės. Ir wow – patekau į aplinką, kurioje norisi būti iki akys sulips. Apsupta gero šmoto įdomių – stilingų (ne šiaip paskui madą bėgiojančių) žmonių, nuotaikingo čiauškėjimo stereo bei mikrokristal & SYM elektronikos pasijutau geriau nei namie. Few Nolder Electro-breakbeat-80-tieji-minimal-…. manyje sukėlė tikrą vėją. Bosų prisodrintas grojimas buvo tobulas, o pats sau besilinksminantis Linas prie jo ypač derėjo. Mielas drauge, lauk manęs kitam vakarėly!!!

Su Few Nolder baigusi „Gatvės muzikos dienos” linksmybes galiu pareikšti: buvo daug roko, labai daug mėgėjų silpnučiais balseliais, bet netrūko ir profesionalų, gerą nuotaiką dovanojančių atlikėjų. Tądien miestas taip pat nestokojo internacionalo, šurmulio, šypsenų, glėbesčiavimųsi su senais bičiuliais, saulės, lietaus, alaus ir, aišku, muzikos. Noriu dar.