Miškinis ir jo „Artimos šviesos“

Antras Igno Miškinio pilno metražo filmas „Artimos šviesos“ – jau montuojamas, o kino salių ekranus pasieks kažkur kitų metų pavasarį. Turbūt daug kas pamena „Diringą“ – Igno Miškinio pilno metro debiutą, liaupsinamą ir kritikuojamą, bet, svarbiausia, nepraėjusį nepastebėtai. „Artimos šviesos“ taip pat jau kritusios akin bent jau kino filmus remiančioms įstaigoms: jį nutarė iš dalies finansuoti Vokietijos fondas Filmstiftung NRW, Europos kino fondas Eurimage ir Lietuvos Kultūros ministerija. Ar tūlam žiūrovui „Artimos šviesos“ taip pat nepraskries pro šalį ir ką nors įrašys į smegenų vingį?

Beveik visą laiką filmuota naktimis ir mašinose. Kodėl?

Filmas yra vienos paros istorija, o pagrindinis veiksmas vyksta nakties metu. Tokį foną padiktavo pati tema – herojai bando tari išsiveržti, pabėgti nuo rutinos, kasdienybės, tai dieną reikia eiti į darbą, o atostogoms nėra laiko kažkur išvažiuoti, tai atostogauja tame pačiame mieste, keliauja. Tai eilinė pirmadienio naktis, kai tuštuma aplinkui, nieko nėra.

O apie ką mes čia?

Svarbiausia šitame filme man – akimirka. Yra trys vienišiai, kuriuos suartina, sujungia toks keistas ritualas – pasivažinėjimas gatvėmis. Šiaip man net žanrą būtų sunku nusakyti – tai ir drama, ir meilės istorija, ir šiek tiek nuotykių filmas.

Komedija?

Gal ironijos yra. Sunku nustatyti ir temas: atitrūkimas, susvetimėjimas, bėgimas į kažką, kasdieninės varžybos. Naktis yra išsivalymo laikas, nes ji labai trumpa, o po to reikia vėl į darbą, vėl į mašiną.

Pamatęs filmą, žiūrovas supras ką nors apie susvetimėjimą ir bėgimą?

Aš labai tiesmukai ir tiesiogiai nesakiau nieko, bet personažų būseną, manau, bus įmanoma išskaityti. Kokių nors išvadų darymas – kiekvieno reikalas. Be abejo, jeigu kažkas susimąstys ar išvadas padarys – labai gerai, bet filmas yra kūrinys. Kai pirmą kartą žiūri filmą, niekada neanalizuoji, o tik žiūri. Tik paskui analizuoji. Tokios akivaizdžios analizės nelabai noriu parodyti, tai daugiau vizualus kūrinys. Filmas – atmosferinis, pakankamai spalvingas. Galiu iškart pažadėti, kad niekas nieko nenužudys. Nežinau, ar gerai, ar blogai. Nekuriu scenarijų atsisėsdamas ir surašydamas tai, ko man reikia. Rašau istoriją, o po to pasąmonė padiktuoja, ko jai reikia, kokių išraiškos priemonių.

Prieš kiek laiko atsirado istorija?

Seniai… Idėja atsirado prieš trejus metus, o scenarijų ilgai rašiau. Projekto vystymas kažkur dvejus metus užtruko. Važinėjau su tuo scenarijumi ir į seminarus, ir į workshopus – daug pristatinėjom. Prodiuserės nuopelnas, kad taip atsirado ir užsienio partneriai. Filme yra ir Vokietijos dalis – dėl to yra ir kompozitorius vokietis, aktorė vokietė.

Ar filmo vokiškumas baigiasi tuo, kad dalis filmo filmuota Vokietijoje ir yra vokietė aktorė?

Yra dar ir epizodinių vokiečių aktorių, bet daugiau nieko vokiško ten nėra. Net kur filmavome Vokietijoje, žiūrovas neatskirs, ar tai Lietuva, ar Vokietija. Tai yra sutartiniai dalykai – finansuoja fondas, ir privalome išleisti… Bet čia daugiau Ieva („Artimos šviesos“ prodiuserė – ORE) pasakytų.

Kiek kainuoja pastatyti filmą?

Litas. Arba nieko. Esu padaręs be pinigų. Šitas kainuoja daug. Buvo ir iš Eurimage parama. Nenorius sakyti skaičių, nes žmonės nesuvokia, kas yra filmo pinigai. Žmogui iš šalies sumos, skirtos kinui, atrodo nežmoniškai didelės. Kai filmuoji ant kino juostos, viskas naktimis, dar dvišalis projektas… Iš esmės tai mano brangiausias projektas.

Geriausias?

Kol kas taip manau. Stengiuosi, kad taip būtų. Kai, pavyzdžiui, kažkas rašo dainas, tai jis kitą dainą visada geresnę daro. Šito filmo kontekste dar negaliu vertinti ir po padarymo apie pusę metų dar negalėsiu įvertinti. Dabar man rūpi šitas filmas ir aš stengiuosi jį kuo geriau padaryti. Būti su savimi sąžiningas.

Spaudai esate sakęs, kad „naktį lieka tai, ko nepastebi dieną“. Kas tai?

Dieną išvis nekreipi dėmesio nei į gatvę, nei į daiktus, kurie tavo supa. Kreipi dėmesį į savo telefoną, pašto dėžutę ir stengiesi nekreipti dėmesio į savo bendradarbius, net kartais į artimą žmogų neatkreipi dėmesio. Sakai, kad turi labai daug reikalų ir šiuo metu tikrai negaliu nieko daryti. Visada užsiėmęs esi, niekada nėra laiko. Naktį tau to nebelieka. Tada benzino kolonėlės tampa ne tik kolonėlėmis, o susitikimų vietomis, mašinų parkavimo aikštelės tampa dar kažkuo. Tos pačios gatvės – viskas kitaip.

Šitame filme yra simbolių, reiškiančių konkrečiai kažką, ką ir žiūrovas galėtų suprasti?

Aš manau supras, stengiausi nieko neužslaptinti – istorija pakankamai suvokiama. Be abejo, kažkokios filmo dalys turi savo simboliką, kaip kažkokios metaforos, bet per daug su tuo nesistengiau užsižaisti.

O su kuo stengėtės?

Su aktoriais. Man tai yra svarbiausia. Dar yra operatorius, ir prodiuseris, nes arba yra galimybė padaryti, arba ne. Su aktoriais mes žaidžiame, o su prodiuseriu deriname, ar mes galim taip žaisti.

Trijuose jūsų filmuose vaidino Dainius Gavenonis. Kodėl?

Susibendravom mes prieš „Diringą“ (pirmas I. Miškinio pilnametražis filmas – ORE). Jis labai atsakingai žiūri į darbą, į savo profesiją, stipriai įsigilina į medžiagą ir sugeba keistis. Malonu dirbti su juo. Sąžiningas jis ir natūralus.

Kaip atsirenkate aktorius? Kodėl jums į akį krito, pavyzdžiui, didžėjus Jonas Antanėlis?

Labai atsitiktinai. To personažo ilgiau ieškojau. Su Jonu kažkokią reklamą montavom. Na jis ne didžėjus. Jis groja, bet tuo metu dirbo su režisierium montuotoju reklamos. Ir jis baigęs, atrodo, Australijoj, video ar kino mokyklą – jis su filmais kažkiek susidūręs. Na ir montavom, ir sakau: „Klausyk, pabandom?“. Pabandėm. Repetuoti daug reikėjo. Aišku, tai buvo eksperimentas, bet kol kas man atrodo, kad jis labai pavyko. Jonas visiškai atsidavė: išėjo iš visų darbų, viską metė, visiškai atsidavė, nuo visko atsijungė.

Ar Jonas vienintelis aktorius neprofesionalas?

Epizoduose jų buvo, bet man tai patinka. „Diringe“ taip pat buvo neprofesionalių aktorių.

Ar lietuvių aktoriams trūksta ko nors iki pasaulinio lygio kolegų?

Trūksta. Piaro. Bet kam trūksta piaro. Ar Britney Spears gera dainininkė? Tokių milijonai. Norint tapti žvaigžde, reikia piaro arba kažką tokio atlikti.

Kodėl kuriat filmus?

Įdomu. Tik tą ir daryčiau, jei galėčiau pragyventi iš filmų kūrimo. Šiaip aštuonerius metus reklamas kuriu. Kol bus įdomu, kursiu. Kibirkštys yra.