Buvome perspėti, jog „dekonstrukcijos“ su visu Derrida išėjo iš mados prieš dvidešimt metų ir yra ne-be-relevantiškos. Vis dėlto Lietuvoje užsilikusi tokia gausybė nedekonstruotų dalykų, jog apsiėmėme sąvoką darsyk pavartoti.
Antrą kartą organizuojama eksperimentinių video filmų programa „Ore kino įvykis“ kviečia draugus ir menkai pažįstamus dekonstruoti save ir aplinkinius, meno aurą/instituciją, lytis ir griežtas seksualines orientacijas.
Dalyvavimo sąlygos/kriterijai/mintys:
1. Retroaktyvus prasmės kūrimas. Prasmę galima sukurti/įsteigti tik nufilmavus kūrinį, programos rodymo metu, arba vėliau. Už prasmę autorius atsakyti neprivalo.
2. Intuicija/empatija. Kai kurios varlės, filmuojamos valandą, yra įdomios, kitos – ne. Tai intuityvu. Už intuiciją/empatiją autorius atsako [su skausmu širdyje].
3. Vyrai gali mylėti vyrus, moterys – moteris. Lytį galima keisti; įvairiais būdais.
4. Nebūtina būti filosofu, kad skaitytum knygas, todėl nebūtina būti režisieriumi, kad kurtum filmus.
5. Įvykio filmai turi būti: sukurti specialiai šiai programai arba ištraukti iš asmeninių archyvų/plačiai nerodyti kūriniai; video formato; ne ilgesni kaip 20 minučių. Programą sudarys 12 filmų, kurie bus rodomi viename Lietuvos vasaros festivalių, vėliau – publikuojami internete, ORE.lt.
Laukiame jūsų filmų arba minčių, kurias galėtume padėti nufilmuoti.
Mirties linija: gegužės 20 d.
„Ore kino įvykio“ koordinatorius Romas Zabarauskas
myspace.com/ore_lt
romaszabarauskas@takas.lt
+37061086027
Balandžio 9, 2009 08:57
Siaubingi postmodernistiniai kliedesiai
Balandžio 9, 2009 18:53
As itariu, kad cia kazkam bus tik komplimentas, Justai.
Balandžio 12, 2009 14:11
Greičiausiai :)) Kažin ko trūksta žmonėms, kurie rimtai žvelgia į tokius “grandus”, kaip Rorty, Foucault ar Baudrillardą? O sugriauti trapų, postmodernistų išsapnuotą pasaulėlį gana paprasta – užtenka atsisukti į empirinį patyrimą. O dabar marš dekonstruoti mano komentaro! Juk už šio teksto slepiasi tūkstančiai kitų :D
Balandžio 14, 2009 02:24
Justai, matos, kad Baudrillardo, Foucault ir šiaip postmodernizmo rankose ir gyvenime neturėjai, jei pasaulį skirstai į teoriją ir empirinį patyrimą kaip dvi binarines opozicijas.
Balandžio 14, 2009 22:55
Miaaau!
Balandžio 16, 2009 15:19
Gyvenime tikrai neturėjau. :)
Balandžio 16, 2009 15:32
Beje, teorijos, praktikos ir estetikos neskyrimas yra elementarus sergančio proto pavyzdys. Ir jeigu tu manai, kad aš pastudijavęs postmodernistus a priori turėjau jų iliuzijomis užsikrėsti… Ką gi. Matosi, kad tamstą su autonomišku mąstymu menkai kas tesieja. :)
Balandžio 16, 2009 22:09
Justai:
1) sergančio proto pavyzdžio pavyzdys tik dar kartą įrodo, kad Foucault matei tik knygyno lentynoje
2) Aš neteigiau, kad postmoderni teorija ir empirinės patirtys nesiskiria, tačiau jų skyrimas į binarines opozicijas, kurios, negana to, vien savo buvimu atseit gali viena kitą griauti neturi jokio pagrindo. Kokie konkrečiai empiriniai patyrimai paneigia ir negrįžtamai sugriauna simuliakrų arba diskurso teorijas?
3) kaltinimai sergančiu protu ir autonomiško mąstymo trūkumu argumentų trūkumo nekompensuoja.
Balandžio 18, 2009 12:57
nu baisu klausyt visu pseudo-intelektualiu komentaru. visi labai ismanantys… gaila, kad didzioji dauguma naudojasi tarptautiniu zodziu zodynais noredami parasyti tokias nesamones…
Balandžio 19, 2009 10:08
As, matyt, pasenau nieko nesupratau…kazkoks, sakyciau, aukstasis pilotazas. As gal klystu.