Tūkstantis ir viena naktis tarp tūkstančio ir vieno kūno. Kapitalizmui tarnaujančios pirmadieninės darbo liaudies susibūrimas komunistiniame rojuje. Laukai, angarai ir dulkės. Muzika, muzika, muzika. Alus, svaigalai. Šiukšlės. Eilės prie tualetų. Pasimatymai prie vandens čiaupo plaunant indus arba kojas.
Plačiau apie Fusion ir laisvąsias jo nuotaikas
Etsuj: Vokietijoje dievinamas festivalis Fusion šiemet skaičiuoja savo tryliktus metus. Būtent šiais metais festivalis sulaukė rekordinio skaičiaus dalyvių – 60 tūkstančių. Kaip tikrame komunistiniame rojuje, bilietų kiekis ribojamas nebuvo.
Miglė: Šį renginį organizuoja susivienijimas Kulturkosmos, kuris nusipirko visą didžiulį plotą, kuriame renginys ir vyksta. O tai reiškia, jog festivalyje nėra jokių policininkų ar patikrinimo punktų. Ir negali būti, nes viskas vyksta privačioje teritorijoje, į kurią, sakoma, šiais metais susirinko daugiau nei 50 000 žmonių.
Fusion nėra tik dar vienas festivalis. Tai kairiosios krypties renginys, šventė, kurioje kiekvienas teoriškai turėtų būti gerbiamas. O teorija čia labai gražiai sutampa su praktika. Sunku aprašyti visą renginio atmosferą, bet Rosos Luxemburg citata „Tavo laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito laisvė“ nusako daug. Žmonės, atvykę čia, malonūs vieni kitiems. Per keturias festivalio dienas nemačiau jokių (!) muštynių ar pykčių. Aš čia lankiausi pirmąsyk, tačiau žmonės, vykstantys į Fusion kasmet, pabrėžia, jog sugyvenimas su kitais lankytojais, vienas kito palaikymas, saugumo jausmas yra svarbus faktoriai atvykti čia vėl ir vėl. Kaip organizatoriai apibūdina, tai ne tik festivalis, tai „ferienkomunismus“ (komunizmo šventė). Kad ir kaip (ne)keista, ši formulė veikia. Masė žmonių sugeba įrodyti, jog ir be apribojimų jie sugeba gyventi draugiškai, paremti vieni kitus. Organizatoriai ne idiotai, jie skiria komunizmo teorija ir praktika, tad reiktu pabrėžti, jog festivalis nera Stalino ar Trockio šlovinimo renginys, čia komunizmo teorija turi kiek kitokia reikšmę.
Fusion siūlo ne tik muziką, bet rodo įvairius filmus, teatro pasirodymus. Čia randame apie 20 scenų, neįtraukiant tų, kurias žmonės susikuria milžiniškame palapinių miestelyje. O šiame rasi ne tik jaunimą. Į šventę atvyksta ir šeimos su vaikais, ir seneliai.
Etsuj: Kaip ir kiekvienais metais, birželio pabaigoje Mecklenburg žemėje, buvusioje rusų aviacijos bazės teritorijoje vyksta ypatinga muzikinė stovykla. Keturias dienas Fusion čia siūlo pagyventi atostogų komunizmo režime. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Fusion stipriai politiškai užsiangažavęs. Savo simbolikoje, ženkle ir kitur naudoja kirilicos šriftą. Ribas žyminčiose juostose – užrašai „make capitalism history“. Tokį komunikacijos toną tam užduoda pati aplinka – aviacinė bazė su tikrais lėktuvais ir pakilimo takais. Fusion organizatoriai stengiasi parodyti, kad elektroninės muzikos ir alternatyvaus meno gerbėjų susibūrimas gali reikšti kai ką daugiau, nei vien tik muzikos gerbėjų susibūrimas.
Fusion unikalūs tuo, kad siūlo festivalio dalyviams visišką laisvę. Čia gali elgtis kaip nori ir kada to nori, tik nekenkiant kitiems. Čia nėra jokių tabu ir draudimų. Tai utopija, paralelinis pasaulis, kurį kiekvienas gali susikurti ir patirti Fusion metu. Įeinant į festivalį galima neštis ką nori, čia niekas netikrina nei kišenių, nei kuprinių. Beje, spauda šiame festivalyje nepageidautina. Akreditacijų paprasčiausiai nėra.
Susikūrimo pradžioje Fusion buvo nedidelis DIY festivalis, organizuojamas nedidelės entuziastingų žmonių grupelės. Kiekvienais metais augant festivaliui, žinoma, atsiranda ir skeptikų. Kai kurie ištikimi Fusion dalyviai po kelių dienų net papustė padus ir vyko namo, skųsdamiesi, kad festivalis „nebe toks, koks buvo“. Tačiau masių skeptikų visuomet buvo ir bus.
Kaip ir nemažai kitų tikrųjų DIY festivalių Fusion neskiria lėšų reklamai bei vadovaujasi kūryba „ką randu – tą kalu“. Čia rasit beveik dvidešimt scenų – viena jų imituoja pliažą, kitoje – kabareto dvasia, trečioje sukasi disko kamuoliai, pakibę nuo medžio šakos.Didelė trance ir techno scenų įtaka pasufleravo Fusion festivaliui pasakos tematiką. Daugelis scenų apstatytos raketomis arba atomo formos supynėmis, kreivais kreivo laiko skaičiuokliais. Trance scena dekoruota dinamiškų spalvų audinių neoninėmis instaliacijomis, kurios, aišku, sustiprina naktinius vaizdinius, o kai kam gal ir haliucinacijas.
Ypatinga atmosfera festivalyje sutemus. Naktį nesimato žmonių siluetų, žmonės susilieja į didžulę vientisą pulsuojančią masę. Prie viso to – mėnulio verti peizažai – mėlynai apšviesti medžiai, raudonai apšviesti koncertiniai angarai, kilometro ilgio žali lazerio spinduliai.
Line up: tai kas girdima ir šokama
Etsuj: Svarbus festivalio atributas – line up’as. Festo programa (turbūt specialiai) būna šiek tiek užslaptinta, ji būna pristatoma praktiškai jau prasidėjus festui. Atlikėjai renkami remiantis vienu vieninteliu kriterijumi – tai negali būti labai dideli vardai, atvirkščiai, renginys pabrėžtinai remia nekomercinius projektus ir menininkus.
Egzistuoja ir žavi nesuplanuota festivalio pusė – tai niekam nežinoma, neprognozuojama ir dėl to įdomi festivalio dalis, kai atlikėjai improvizuodami atlieka savo kūrinius tarp palapinių. Pavyzdžiui, juodas golfukas su atidaryta bagažine feste reiškė, kad atsitrenkei į duetą TRAP, kurie dviese pliekė gyvają elektroniką. Nedidukas Moog sintezatorius ir būgnai taip nuoširdžiai kalė ritmą, kad šokėjai pasijusdavo kaip bitės meduje ir griuvo ant mašinos. Kitas atradimas einant pakeliui iš palapinių į tualetus buvo grupė iš Izraleio The Genetic Mistake. Atsivežę visą soundsystem Izraelio grupė The Genetic Mistake skrodė karštą saulę garbanotais elektrinės gitaros rifais. Grojo kažką panašaus į Led Zeppelin, o vokalistė demonstravo kietą medieval-gypsy stiliuką ir vis prašė mylimos publikos susukti jiems džointą.
Fusion yra fusion, turinio ir žmonių prasme. Jie neapsiriboja nei muzikiniais stiliais, nei meninėmis formomis. Nors nuotaikos diktatoriai yra techno ir trance scenos, čia sukasi IDM, dubstep, grime, hardcore, ska, balkan, tribal, breakbeat, punk ir jų visų mišiniai. Fusion feste buvo: niujorkiečiai Ratatat, į kurių pasirodymą netilpo tūkstantis norinčiųjų, rūgštus prancūzų duetas Birdy Nam Nam, acid pankai Alec Empire, psihodeliškieji naujazelandiečiai An Emerald City, švelnios elektronikos atlikėjas Kashiwa Daisuke, krikščioniškojo Oi! grupė iš Hamburgo Jesus Skins, gypsy kolektyvas KAL iš Belgrado, techno dievai Turmspringer, Sven Dohse, hardcore hip-hop iš Didžiosios Britanijos Killa Instinct , graikų reggae Locomondo ir dar nesuskaičiuojamos krūvos įdomių grupių ir didžėjų. Beje, programoje turėjo groti ir M.I.A, tačiau neatvyko. Su devyniolika scenų ir tokia grupių gausa bei garantuotu šventimu penkias dienas festivalio išankstiniai bilietai kainuoja tik 35 eurus.
Ratatat
Locomondo
Alec Empire
http://www.youtube.com/watch?v=ecOisJQABmIKashiwa Daisuke
Killa Instinct
Pavargus nuo muzikos čia galima ir edukuotis – feste yra teatras, performansai, kinas, instaliacijos, gender ir queer seminarai. Čia galima atvykti net su vaikais ir šunimis. Taip pat egzistuoja pusiau efektyvi šiukšlių surinkimo kontrolės sistema – atvykus su bilietu yra įteikiamas šiukšlių maišas, kurį užpildžius ir grąžinus festivalis atiduoda penkis eurus. Įdomūs ir įvairūs čia ir žmonės – tik spėk dairytis. Dažniausiai sutinkamas tipažas – tai visą Europą užvaldę naujieji reiveriai – miesto hedonistai, pasibalnoję nosis „Ray-ban“ akiniais, mikliai trepsintys sulig techno viražais. Šitie miestiečiai ir yra labiausiai išsiilgę tokios dulkinos, visus suvienijančios utopinės muzikinės šventės.
Miglė: Nuo dubstep ir drum‘n‘bass, iki rokenrolo, balkanų muzikos, klezmer, trance, goa, techno, elektro, folk, reggae, ska, punk, ir t.t. Čia susimaišė daug įmanomų muzikos krypčių ir kūrybos formų. Mano mėgstamiausią vietą buvo Roots base stotis, įsikūrusi miške. Medžiai apkabinti hamakais, iš savadarbių kolonėlių (tos kolonėlės visą sieną sudarė) sklinda dubstepas/reggae/dub…gražu. Įdomu, jog kolonėlės stovi toje vietoje, kur šiaip visada stovi dj-us. Tad judantys klausytojai žvelgia ne į grojantį asmenį, o tiesiai į kolonėlių sieną.
Kam reikia pavadinimų, šiais metais Fusion pasirodė Hawk and a Hacksaw (balkanų muziką grojanti grupė iš New Mexico, su buvusiu Neutral Milk Hotel būgnininku ir smuikininke), Ratatat (į elektroniką grojančio dueto koncertą, pavėlavus 10 minučių, patekti nebepavyko: norinčių pasiklausyti buvo gal dukart daugiau, nei vietos uždaroje palapinėje), Opa Novy God (rusai ateina!!! Ska, reggae, klezmer, folk muziką maišanti grupė), Daniel Khan and The Painted Bird (vel klezmerio doze) ir daugybė kitų. Atvirai kalbant, prieš atvykdama buvau girdėjusi tik keletą grupių. Ir buvo smagu vaikščioti po festivalį, po begalę scenų, ir vis atrasti ką nors įdomaus. Iš anksto žinant, kad toje ir toje scenoje gros reggae, o toje klezmer, toje techno ir t.t., tai nebuvo sudėtinga.
Festivalis garsėja savo didelėmis, įdomiai apipavidalintomis scenomis, spalvingais lazeriais, šviesų žaidimais naktį ir kt. Nereikia ir slėpti, tai pritaikyta ir tam tikrai publikos daliai, kuriai šviesų žaidimai festivalio metu gali atnešti daugiau įspūdžių nei tūlam (blaiviam) lankytojui.
Lankytojai, maistas ir kiti gyvenimo malonumai
Kas man dar paliko gerą įspūdį – tai, jog čia nebuvo jokio madų parado. Prisimenant lietuviškus festivalius, žmonės suvyksta iš dalies pasiklausyti muzikos ir pašvęsti, iš dalies – parodyti save ir savo drabužius. Čia gali eiti basas, nuogas, su kostiumu – niekam nesvarbu. Nebuvo ir jokio lankytojų išskyrimo pagal turimas korteles/bilietus. Žinoma, muzikantai turėjo kiek pilkesnės spalvos juosteles, nei lankytojai, kad galėtų patekti į backstage. Tačiau čia nebuvo Lietuvoje taip madingų akreditacijų-kortelių per pusę pilvo žurnalistams (išvis nebuvo dalijamos akreditacijos žurnalistams) ar žmonių išskirstymo pagal „geresnes gyvenimo zonas“ palapinių miestelyje.
Mėsėdžiams festivalyje rasti mėsos buvo kiek sunkoka. Kita vertus, vegetariški ir veganiški patiekalai buvo labai skanūs. Jei neatsiveži savų produktų, gali gana nebrangiai ir skaniai valgyti begalėje kioskelių, siūlančių gerą maistą bei gėrimus. O jei ne, gali grilinti prie savo palapines. Grilinti gamtoje, Vokietijoje, ir už tai tavęs niekas nebaudžia – beveik pasaka!
Problema iškildavo, kai prireikdavo dušų. Eilės didelės, o už karštą dušą reikdavo primokėti, ir piko metu laukti apie pora valandų. Jei tokios sąlygos netenkina, galėdavai eiti į atvirus dušus – prausiesi nuogas, tave mato visi.
Fusion įsikūręs gražioje aplinkoje. Dalis pasirodymų vyksta spalvingai apipieštuose angaruose, dalis – miške, dalis tiesiog pievose. Pereiti nuo vienos festivalio pusės iki kitos gali prireikti valandos ar dar daugiau, atstumai ne maži.
Festivalis tikrai įspūdingas, tačiau prieš atvykstant reiktų susipažinti su jo idėja ir kodėl žmonės vyksta ten. Nes jo koncepcija kiek kitokia nei Heineken Openair ar B2gether.

Liepos 3, 2009 12:10
koks dar dazniausiai sutinkamas tipazas :) kaip kokioj pravdoj )
tiek ten -ahuja skirtingu zmoniu, kad sunku isskirti…ir nereikia, manau.
ir M.I.A. ten neturejo grot, grojo vokiska kairioji grupe MIA. (kiek kitoks stilius)
o kaip dubstation! dubstepstation! geriausios vietos liko nepaminetos :) kur miske ant hamaku sklinda dupstepas diena nakti, is savadarbiu rastamanu koloneliu…beveik rojus!
Liepos 3, 2009 13:35
:)
prasome papildyti, brangus skaitytojai!
UU prigavo – feste buvau tik kiek daugiau nei viena para, o tai yra tas pats kas uzuost bulvyniu blynu kvapa, bet ju neparagauti.
Tuoj bus papildymas is kito saltinio.
Liepos 3, 2009 14:51
“gender ir queer seminarai.”
atrodo, čia svarbiausia dalis straipsnelyje – nuo šiol šlovinama pederastiją. visų šalių normalios orientacijos melomanai, atkreipkite dėmesį, kone kiekviename straipsnyje dabar yra apie tai. Manote, kad Grybauskaitė duos jums pinigų? O gal jau davė?
Liepos 3, 2009 15:20
Čia “gender” ir “queer” nei kiek neatrodo bereikalingas burbūlų pūtimas.
Seminarų iš tikrųjų daug, jie ne fragmentiški, o pastovūs, bet ne dėl to, kad kažkas specialiai šlovina. Tiesiog pačios subkultūros (aš linkusi taip vadinti) taip save išreiškia. Pas mus dar jų mažai, arba pasislėpusios, nes bijo būti apipiltos majonezu.
Liepos 3, 2009 18:14
tu berlyne apsigyvenai gal kartais?
Liepos 4, 2009 00:39
Majonezams jiems per gerai, ypač krizės sąlygomis – greičiau jau natūrinėmis trąšomis :) nesuprantu, jog queer’ai reikalauja tokio padidinto dėmesio? nejau be jų toleravimo praktikos visuomenė daugiau neturi ką veikt? kas augins vaikus ir darys daugybę gerų dalykų, kol jie po paradus šlaistysis?
Liepos 4, 2009 15:49
Panašu, geras festas buvo.
Liepos 4, 2009 20:44
neapsakomas Fusion.. as kartais ji sapnuoju
Liepos 6, 2009 13:43
spėju geras tranzas buvo, tikiuos greit Lietuvoje panašių atsitiks.
Liepos 6, 2009 15:20
Matai, “gero dalyko” savoka ir prasme keiciantis visuomenei taip pat keiciasi. Tarkime, kad ir vaiku turejimas- kodel tai yra neabejotinai geras dalykas? Daug kas laikosi nuomones, kad zmoniu planetoje ir taip per daug, galima isivaikinti, ir be to, zmoniu skaiciaus didejimas kol kas tiesiogiai proporcingas tarsai. Kitas dalykas – cia kalbama ne apie paradus, o apie atviras diskusijas, kurios buria ir vienija panasaus mastymo zmones, ir tuos, kurie domisi. Tokiu subkulkturu toleravimas atviroje visuomene nebera “veikimas”, o duotybe.
Liepos 8, 2009 18:06
Domisi lytimis ar pedikais? :) Aš domiuosi moterimis be būrelio. Ar tai jau subkultūra? :D
Liepos 8, 2009 23:38
jei faggot plis nesuvaldomu greiciu del pernelyg nuvertinto moters kuno medijoje ir komercijoje- tuomet domejimasis moterimis be burelio bus old-schoolinis meinstrymas ir ateities subkultura
Liepos 9, 2009 16:43
nu kas cia per komentarai, apie festivali kalbekim, domekimes, o ne rodykim, kaip nesugebate atskirti gejaus ir pedofilo savoku!