Danai The Raveonettes su savo albumu Lust Lust Lust pretendavo tapti trečiąja alternatyvios šizofrenijos grandimi po The Velvet Underground ir Jesus And Mary Chain. Tačiau ketvirtasis dueto darbas – išsiblaškęs, melodingas ir smagus noise pop su new wave priemaišomis albumas, taip pat turi kuo pradžiuginti.
Prisiminus mielą rock‘n rollą apie meilę šiukšlių dėžėje, pirmoji „Bang!” labiau primena ne pačius The Raveonettes, o greičiau kokius iš praeities atklydusius Roxette. Šauniai nerimtas retro popselis su kabinančiu priedainiu, tokia pati ir didesnė pusė albumo – patraukli, spinduliuojanti, nerūpestinga, visiška paskutinio įrašo priešingybė. Net įskaudintos širdies ir narkotikų perdozavimo temų „Last Dance“ prabėga taip, tarsi visos nelaimės būtų tik tam, kad linksmiau gyvenimas atrodytų.
The Raveonettes – Last Dance
Kartais tokia pasaulėžiūra įgauna ir pakankamai groteskišką formą, pavyzdžiui šiaip vienos melodingiausių albume „Boys Who Rape“ jautrus tekstas visiškai nedera su svajingu vokalu ir linksma atmosfera. O kai jie dar pradeda barokiškai skiementuoti pagrindinę eilutę pabaigoje – atrodo tas pats, kas juoktis iš invalido. Ir apskritai, „In And Out Of Control“ galėtų būti kur kas labiau išbaigtas, jei grupė prie muzikos pokyčių nors truputį priderintų ir tekstų tematiką.
Lėtesnė albumo dalis, kuri tetrunka kokias penkias minutes, įkvėpimo atrodo sėmėsi iš paslaptingų Twin Pykso garsų – medituojanti „Oh, I Buried You Today“ geriausia primena apie dar likusią danų šiaurietišką dvasią. Tačiau ją ne itin maloniai prablaško madinga „Tai ne mano vardas“ elektronika „Suicide“, priminusi apie mažiausiai sėkmingą grupės kryptį iš jos didžiulės žanrų ir įtakų įvairovės.
O geriausia išlieka tai, ką The Raveonettes visada puikiai mokėjo – patefoninis gitarinis rokas su kaubojiškais prerijų begalybių vaizdais solo partijose ir harmoningai suderintais balsais. Tai „Heart Of Stone“, kiek primenanti nepelnytai lietuvių į Deivio vedamų kolūkiečių vakaruškų programą nurašytus Vilniaus Aidus, bei energinga „Breaking Into Cars“. Ekspermentinė „Break Up Girls!” kiek pameta melodiją, tačiau įneša truputį taip albumui trūkstamos netvarkos.
„In And Out Of Control“ tikrai netaps geriausiu grupės albumu, tačiau neturėtų ir labai nuvilti gerbėjų. Tiesiog The Raveonettes yra tiek kūrybinga grupė, jog gali leisti sau klaidžioti pačių sukurtais muzikiniais labirintais kurdami vis skirtingus albumus ir per daug nesukdami galvos, kuris labiau pasiseks.
ORE vertina 7/10
Komentarai