Pozityvaus mąstymo Menas „Art Forum Berlin“

Sako, kad blogai gyvena tie, kurie anksčiau gyveno pernelyg gerai. Berlynas, skirtingai nei didieji pasaulio metropoliai, niekuomet nespindėjo prabanga ir nesiskelbė planų užimti Europos ekonominio centro vietos.

Pardavimai – griūna ar kyla?

Tiesa, tas pigaus ir šiukšlino miesto įvaizdis ne visuomet pasitarnauja geriems tikslams. Jau kiek nuvalkiotas sloganas „poor, but sexy“ kelioms savaitėms tarsi išnyko iš žiniasklaidos grojaraščio. Gal tam pasitarnavo ir tai, kad rugsėjo gale Berlyne buvo atidaryta didžiausia Vokietijoje tarptautinė Berlyno meno mugė „Art Forum Berlin“. Didelė, solidi ir reklamuota mugė, remiama koncerno Audi.

Šiais metais mugės vadovais tapo anksčiau Bazelio meno mugei vadovavę Eva-Maria Haeusler ir Peter Vetsch. Nauja vadovybė atėjo su nauja renginio kokybe ir naujais tikslais, kurie, aišku, remiasi į pardavimus. Naujieji vadovai apie pardavimus sakė, kad „šiais ekonomikai sunkiais laikais yra galerijų kurios daug parduoda, ir yra galerijų, kurios parduoda visiškai nedaug“. Toks aptakus apibendrinimas iš esmės nieko konkretaus nepasakė apie tikrąją situaciją. Nors Berlyno mugės komunikacija buvo persmelkta pakilia nuotaika, Bloomberg naujienų agentūra patikrino šias optimistines gaidas ir atliko keletą interviu su galerijomis – pasirodė, kad pardavimai mugės metu buvo vangūs.

Idėjos be etikečių

Gal geriau kalbėti ne apie pardavimus, o apie naujas idėjas ir kylančius vardus, nors ir kaip klaidu ir baugu vertinti šiuolaikinį meną neįgudusiomis akimis. Pats mugės pastatas didingas ir erdvus (su ypač stilinga lounge vietele VIP’ams) ir stipriai lenkia Londono Frieze palapinę, lankytojas vistiek čia jaučiasi kaip prekybos centre. Čia pristatoma 130 galerijų ir apie tūkstantis meno darbų su keliasluoksnėmis daugiabriaunėmis prasmėmis.

Kad neįklimptų į idėjų nesupratimo liūną mugės lankytojams susiorientuoti padeda šalia meno darbų pridėti tekstiniai aprašymai, kurie aiškina kūrinį, interpretuoja kūrinio idėją arba sukelia dar daugiau klausimų nei duoda atsakymų. Tokių taip galerijų lankytojams įprastų „aiškinimų“ mugėje beveik nebūna. Tiesa, pažįstamas parodų vadybininkas, kelis metus dirbęs „Tate Modern“ galerijoje Londone apibėgo visą ekspoziciją per tris valandas ir mikliai išsirinko favoritus.

Iš Lietuvos mugėje šiais metais dalyvavo galerija „Tulips & Roses“, pristatanti olandų menininko Martinj in‘t Veld solo, prieš metus rodytą Vilniuje, Liudviką Buklį, Gintarą Didžiapetrį ir britą Jesse Ash. Lietuviai „Tulips & Roses“, pasirodę „Focus“ dalyje, skirtoje jaunoms galerijoms, nusprendė neafišuoti nei autoriaus, nei kūrinio pavadinimo, ir jokiu būdu neaiškinti kūrinio koncepcijos popieriuje. „Kam tikrai įdomu, tas ateina ir domisi, klausia. O mes viską pasakojame.“ – sako Aurimė iš „Tulips & Roses“.

Nors galerija visai jauna, ji jau keliauja per svarbiausias Europos meno muges, neseniai grįžo iš Turino „Artissima“ ir pakeliui į Londono „Frieze“. Ką gi, gal ir teisinga strategija – galerija išsiskiria iš visų kitų. Tik dar klausimas, ar skubantiems lankytojams pakanka kantrybės nuėjus į du šimtai penktą stendą draugiškai šnekučiuotis su galerininkais. Vienas iš paslaptingų „Tulips & Roses“ eksponatų – tai ant baltos sienos kabanti kriketo lentelė. Ši lentelė reiškė tai, kad parodoje galima įsigyti Dariaus Mikšio sumanytą Lietuvos kriketo komandą, kurios vienas iš narių yra ŠMC kuratorius Simon Rees (dėl objektyvių priežasčių).

Aktualios Simon Starling interpretacijos

Labiausiai įsiminus ekspozicija iš oficialiosios mugės dalies buvo Berlyno galerijos „Neugerriemschneider“ pristatyti Simon Starling projektai. Britų menininkas Simon Starling ir Danijos grupė SUPERFLEX pasisėmė įkvėpimo iš danų dizainerio Poul Henningsen.

Projekto „Blackout“ centre – žibintas, skirtas Tivoli parkui, kurio dizainą Poul Henningsen sukūrė dar 1941 metais. Per Antrąjį Pasaulinį karą buvo draudžiama apšviesti Tivolį parką, tad tam, kad parkas nebūtų uždarytas, P.Henningsen sukūrė ypatingus juodus šviestuvus. Į šviestuvus buvo įmontuoti daugiausluoksniai tamsūs ekranai, ir jų dėka šviesa nesklido į viršų. Įkvėptas šio dizaino Simon Starling ir SUPERFLEX sukūrė naują lempų gamybos cechą buvusioje gamykloje, kurioje dabar įsikūrusi galerija Kunsthallen Brandts. Siekiant sustiprinti estetinę ir politinę dizaino perspektyvą Kunsthallen Brandts skendėjo tamsoje iki pat parodos pradžios. Lempos galiausiai buvo pakabintos milžiniškoje parodų salėje, kur po truputį užsižiebė.

Aktualus ir kitas vėl to paties Simon Staring meno projektas „D1-Z1 (22,686,575:1)“. Vokiečių mokslininkas Konrad Zuse (1910-1995) savo tėvų bute Berlyne 1936-ais sukūrė vieną pirmųjų kompiuterių pasaulyje Z1. Talpinantis 172 atminties, kompiuteris galėjo atlikti sudėties, daugybos ir dalybos veiksmus. Kompiuteris buvo programuojamas naudojant perforuotą 35 mm juostą, dedant ją į skaitytuvą. D1-Z1 (22,686,575:1) video medžiagai nufilmuoti ir sukelti į pusės minutės trukmės video prireikė pačios moderniausios įrangos ir animacijos redagavimo programų. Tam reikėjo sunaudoti 3,992,837,240 bitų informacijos, o tai yra maždaug 22 milijonus kartų daugiau, nei to paties senuko kompiuterio Z1 atmintis. Šiuolaikiniu kompiuteriu sukurtą medžiagą menininkas perkėlė ant tradicinės kino juostos ir rodė per “D1” projektorių, sukurtą praeito amžiaus viduryje.

Estetiška ir prasminga video instaliacija, ir, ačiū „Neugerriemschneider“ galerijai – kad ji dar ir paaiškinta.

Nuorodos

www.tulipsandroses.lt
www.superflex.dk