COP15 – triukšmas Pasaulyje ir tyla Lietuvoje

15 tūkst. delegatų iš 192 valstybių „Bella“ centre ir keliolikakart didesnis protestuotojų skaičius visame pasaulyje nuo Filipinų iki JAV, nuo Londono iki Džakartos. Danai mina dviračius, kad pagamintų pakankamai energijos įžiebti kalėdinei eglutei Kopenhagos centre, Nobelio premijos laureatas pietų afrikietis Desmondas Tutu turtingosioms šalims uždega žvakutę tardamas: „Vardan mūsų pasaulio, būkit geri ir prisiimkite atsakomybę“. Gruodžio 7-18 d. pasaulio įvykių epicentras yra COP15 – konferencija, kurioje sprendžiamas kovos su klimato kaita klausimas. Tuo tarpu Lietuvoje jai skiriamas minimalus dėmesys.

Ieškant „kaltų“ žvilgsnis visų pirma krypsta į masinio informavimo priemones. Kad ir kokia „parduota“, „nepatikima“ ar „(epitetą įsirašykite patys)“ būtų Lietuvos žiniasklaida, būtent ji duoda toną pietų pertraukos pašnekesiams prie kavos, būtent ji yra „langas į pasaulį“. Dėl to labai keista matyti apatiją COP15– per pirmąsias tris jos dienas penkiuose didžiausiuose šalies interneto portaluose pavyko rasti viso labo 12 informacinių pranešimų susijusių su konferencija. Daugiau dėmesio sulaukta tik prasidėjus masiniams protestams, raginantiems šalis greičiau priimti sprendimus. Tada žiniasklaida sujudo, tačiau pagrindinė pranešimų žinia buvo brutalus Danijos policininkų elgesys su protestuotojais, o ne diskusijos „Bella Center“ viduje. To rezultatas – skurdus COP15 įvykių nušvietimas apsiribojantis trumpais spaudos agentūrų pranešimais, be jokios tiesioginės informacijos iš Lietuvos atstovų konferencijoje. Apie pastarųjų egzistavimą, tuo labiau veiklą, absoliučioje daugumoje pranešimų net neužsimenama.

Žinoma, dabar yra netinkamas metas kalbėti apie globalius klausimus, nes Lietuva iki ausų įklimpusi į vidines problemas. Priėmus deficitinį biudžetą pensininkai kabinasi virves po kaklu – laimei, tik simbolines (kol kas?), – Vilniaus meras sugalvoja parduoti savivaldybės dangoraižį ir vėliau jį nuomotis, „nes taip pigiau“, Prunskienė kooperuojasi su rytiniais kaimynais ir įkuria partiją, o paprasti žmonės laukia nepaprastai taupių švenčių. Taip, apie tai nekalbėti būtų nuodėmė, bet nekalbėti apie klimato kaitos konferenciją, pasaulyje sulaukiančią pastaraisiais metais neregėto dydžio rezonanso – dar didesnis nusižengimas. Negalime reikalauti ypač didelio informacijos srauto, kadangi Lietuvos korespondentų ar freelancerių COP15 paprasčiausiai nėra. Tačiau TV ir radijo diskusijų laidų, spaudos komentarų, leisčiančių lietuviams priartėti prie Kopenhagos įvykių, vėliau lemsiančių ir mūsų šalies realijas, nėra. Lieka tik nepriklausoma ekoentuziastų žiniasklaida, tačiau jos skaitomumas menkas.

Kita vertus, teorija sako, jog žiniasklaida atspindi visuomenę. Protestuojantys pensininkai eina į viešumą ir dėl to juos matome pirmuosiuose puslapiuose. Tuo tarpu apie paprastų žmonių, viešai deklaruojančių: „mums rūpi pasaulio ateitis“, veiklą negirdime. Negirdime, nes tokių pareiškimų tiesiog… nėra. Nėra, nes to ir nereikia? Logiškas argumentas žinant, jog Lietuvos fabrikai, automobiliai ir kiti aplinkos teršėjai prie pasaulinės klimato taršos prisideda vos viena šimtaja. Tačiau, kalbant apie kovą su klimato kaita, dėmesį reikia atkreiptį ne į aritmetinį, o moralinį matą.

Turint omenyje kiek nedaug nuveikta per dešimt konferencijos dienų, negalima atmesti galimybės, jog COP15 taps didžiausiu farsu naujųjų laikų istorijoje. Tačiau net jei Obama, Sarkozy, Jiabo ir kiti įtakingieji iki penktadienio neatras bendros kalbos, vieną titanišką darbą konferencijos dalyviai jau įvykdė – jie suvienijo pasaulį, klimato kaitos klausimą padarydami prioritetiniu. Tiek „Greenpeace“ fanatikai, tiek klimato kaitos skeptikai, tiek visi esantys tarp šių skirtingai mąstančių grupių pastarąsias dvi savaites yra suklusę ir leidžiasi į globalią diskusiją. Tuo tarpu lietuviai dėl žiniasklaidos etnocentriškumo ir socialinių aktyvistų pasyvumo yra atsidūrę šios diskusijos paraštėje, besijaučiantys Lietuvos, bet ne Pasaulio piliečiais.

http://www.youtube.com/watch?v=czT120p4w5U