Mažojo Princo naktipiečiai @ Paberžės dvaras

Šį savaitgalį Mažasis Princas buvo užminęs mįslę ne vienam sentimentaliam jo gerbėjui. Daug tikėtasi ne tik dėl mistiškos veikėjo figūros, bet ir dėl legendų sklandančių apie renginių ciklą „Pasaka iš rūsio“.

Atvykus į Vilniaus rajone esantį Paberžės dvarą dėmesį patraukė Mažojo Princo lėktuvas. Matyt, dėl to, kad jis intensyviai ruošėsi „nutūpti“ teko palūkėti keletą akimirkų. Tačiau buvo verta. Dvaras buvo pasidabinęs įvairiausiomis instaliacijomis – nuo knygų, kurių lapai buvo kedenami kondicionieriaus iki baro – skeleto.

Pirmiausiai traukia tai, kas yra apačioje – rūsys. Jame daugiausiai lankytojų domėjosi ne kino seansais, instaliacijomis, o regio ir elektro muzikos skambesiu su Daktaru Džekilu ir draugais.

Betęsiant Mažojo Princo paieškas nebuvo pamirštas ir pirmasis aukštas – jis skendėjo instaliacijų ir perfomansų gausoje. Kambarėlių labirintai vedė iš proto, tačiau noras nesustirti iš šalčio padidino smalsumą dešimtim kartų.

Ir vis dėl to, nenugalimas buvo antrasis aukštas – jame karaliavo tiek dievaitė Alina Orlova, tiek „naujagimė“ grupė „Agama“ su Sati. Neatrasti neliko ir savo antrąjį koncertą surengusi viena dinamiškiausių vakaro grupių „Banda Dzeta“ bei Elena Neniškytė su „LeftIRight“.

Gaila, bet pro minią galvų nepavyko atidžiau įvertinti „RoKoKoRoKo‟ (B.Simokaitytės ir R.Sakalauskaitės kostiumai), tačiau užteko ir fatalmodernistinio merginų įvaizdžio prie baro.

Kadangi Mažojo Princo taip ir nepavyko surasti, gal dėl pernelyg dažnai kintančios dinamikos kreivės, kilo įtarimas, kad jį nuviliojo Lapė. Nors nujaučiu, kad ji, kur slapčia nuo minios dėmesio, mėgavosi geidulingus kvapus skleidžiančiu ėriuku…

Bet ką aš čia to dieviškojo ėriuko neragavus ir švelniai išprašyta iš dvaro ketvirtą ryto, nes išvažiuojantis autobusas būtų palikęs mane toliau tyrinėti Vilniaus apylinkių kosmoso erdves, tegu įspūdžiais pasidalina ir kiti šešiasdešimtojo jubiliejo dalyviai:

Paulius, 19 metų:

“Mažojo princo naktipiečiuose“ apsilankiau pirmą kartą. Paliko tikrai neblogą įspūdį: daug originalių idėjų, muzika, pasirodymai, šokiai… Nors ir ne viskas atitiko mano stilių, įdomu buvo pažiūrėti, paklausyti, pabendrauti.

Simona, 18 metų:

Jūra nusivylimų ir lašas linksmybių – taip apibūdinčiau renginį. Nuliūdino prasta organizacija: ilgi tarpai tarp grupių pasirodymų, lankytojai buvo dezinformuoti dėl autobusų išvykimo atgal į Vilnių laiko. Buvo per daug kino erdvių ir per mažai muzikos.

Julita, 22 metai:

Važiuojant į Paberžės dvarą, mintyse sukosi mintys – kuo šįkart nustebins mistiniai patalpų koridoriai. O nustebti tikrai buvo dėl ko. Nuo raudonojo “Mažojo Princo” lėktuvo, iki puotos metu kepamo ėriuko šašlyko. Itin patiko dalyvių gausa ir jų įvairumas. Neįmanoma buvo nepastebėti Alinos Orlovos, kuri savo asmenybe priminė M.P. draugę – Lapę. Tiesa, viso renginio metu niekaip nesisekė sutikti pačio garbingiausio svečio, puotos kaltininko. Viliuosi, jis visgi viską matė ir girdėjo.
Palyginus su praeitų metų “Alisa naktipiečiams“, šių metų naktis buvo gausesnė tiek žmonių, panorusių atšvęsti šią sukaktį, tiek renginių gausa. Nors abu renginiai savo originalumu mažai kuo skyrėsi, visgi nuobodu tikrai nebuvo ir laikas taip greit tirpo, jog jau imu svajoti apie kitų metų susitikimą dvare.

Edgaras, 20 metų:

Tikriausiai labiausiai renginys nustebino pasirinkta vieta. Tačiau, tokiame renginyje įsimintiniausia turėtų būti muzika. Nepaisant keletos įdomesnių epizodų, bendra muzikinė dalis pasirodė pernelyg vienoda, trūko energijos (ypač antrajame aukšte pasirodžiusiems atllikėjams), sklandesnio pasirodymų organizavimo.