LIBERTE – “Jau aušt aušružė” (Dangus, 2010)

Kai didžioji dauguma atlikėjų gaudo naujausius vėjus, LIBERTE ramiai verčia lietuviško folkoro palikimo lapus ir skaito juos savo post-folkloro kalba. Joje harmoningai skamba tiek liaudiškos kanklės, tiek akademinis fortepijonas. Grupė siekia, kad lietuviška liaudies daina įgautų šiuolaikiškesnę formą, kurią pamėgtų kuo daugiau žmonių.

LIBERTE pavadinimas šmėkščiojo dar nuo 2004-ųjų, tačiau debiutinis albumas pasirodo tik dabar. Tuometinė Vilniaus konservatorijos studentė Ana Babuškina buvo sukūrusi nemažai folkloro kūrinių interpretacijų, tačiau nebuvo kam jų atlikti gyvai. Ana subūrė melancholiškų bendraminčių kolektyvą ir tapo jo dvasiniu guru.

Grupėje groja ir akademinį išsilavinimą turintys, tačiau naujų muzikos formų ieškantys, ir savamoksliai muzikantai. Albumo įrašuose dalyvavo beveik dvi dešimtys muzikantų, tarp jų ir Avaspo, Spički, Biplan nariai. Galbūt todėl, kad pirmaisiais smuikais, kanklėmis bei fleitomis griežia merginos, albumo skambesys atsargiai švelnus kaip pirmieji saulės spinduliai po ryto rūką.

LIBERTE tikslas – apjungti tradicinius ir netradicinius instrumentus, liaudies dainą ir improvizaciją, taip parodant, kokios gražios ir įdomios, savyje turinčios daug interpretacinės laisvės yra liaudies melodijos. Nenuostabu, kad liaudišką vokalo partiją palydi afrikietiškos perkusijos ar džiazo sąskambiai. Tokia muzika įrašų parduotuvėse dažniausiai atsiduria “World” skyriuje. Kai kurios kompozicijos primena kitokio tembro “liaudišką” A.Orlovą, kai kurios sklendžia “Skylės” pasaulyje, kitos dvelkia viduramžių menėmis ar net Rytų smilkalais. Paskutinio kūrinio įžanga labai primena Jurgos partiją iš “Velnio nuotakos”, o vėliau pratrūksta mušamaisiais ir akordeonu.

Neabejotinai solidesnis ir subtilesnis bandymas nei kažkada bandė visų užmiršta Rugiaveidė, tačiau šiandienos kontekste tokia muzika skamba pernelyg trapiai ir naiviai. Žinoma, tai įtakoja romantinis mūsų folkloro genofondas. Imunitetą LIBERTE įgytų, jei įsileistų dar daugiau jau minėto world garsų arba nusileistų į giliausius folkloro klodus, kur galėtų stumdyti priešistorinius pasąmonės luitus.

6/10