Nuo gruodžio 2d. iki sausio 20 d. ketvirtadieniais po „Balto kaspino“ seansų filmą įvairiais kampais pristatys 7 skirtingų profesijų lektoriai, kurie kvies žiūrovus aktyviai dalyvauti paskaitose, diskutuoti ir ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus.
„Didžiuoju provokatoriumi vadinamas M. Haneke kelia sumaištį žiūrovo galvoje ir palieka daugybę neatsakytų klausimų, kurie verčia diskutuoti, kalbėtis ir ieškoti atsakymų. Kadangi progų pasikalbėti apie ką tik matytą filmą nėra daug, nusprendėme pakviesti žiūrovus iškart po filmo aptarti jiems kylančias mintis ir panagrinėti šį filmą įvairiais aspektais – nuo religinių iki filosofinių“, – kalbėjo V. Levickaitė.
„7 pokalbius apie „Baltą kaspiną“ gruodžio 2-ąją pradėjo dvasininkas Mindaugas Pikūnas, kuris palietė teologinį filmo aspektą.
Gruodžio 9 d. apie „Baltą kaspiną“, kaip apie ironišką politinio puritonizmo krizės alegoriją, kvies diskutuoti publicistas Karolis Klimka. Pasak jo, apie „senosios tvarkos“ krizę kalbantis filmas aktualus ir Lietuvai.
Gruodžio 16 d „Baltame kaspine“ juntamas „totalitarizmo ištakas“ nagrinės kultūros istorikė Lina Kaminskaite-Jančorienė, o dar kitą ketvirtadienį apie intymią tironiją ir jos ženklu tapusį baltąjį kaspiną prabils kultūrologas Artūras Tereškinas.
Tuo tarpu psichologas Paulius Skruibis kelia klausimą, ar prievarta gali būti morali ir kokią kainą turime sumokėti už dorovingumą, kuriame nėra vietos atleidimui. Apsilankyti jo paskaitoje „Skalvijos“ žiūrovai galės sausio 6 d. vakarą.
Kino kritikas Vaidas Jauniškis sausio 13 d. „Balto kaspino“ žiūrovus kviečia į paskaitą ironišku pavadinimu „Nekaltos visuomenės kritika“. Pasak jo, M. Haneke, kaip tikras austrų kultūros atstovas, negali nematyti už blizgančio šalies fasado pūvančio gyvenimo ir netiesiogiai kelia klausimą apie kultūros įtaką šiam procesui.
7 ketvirtadienius trukusį paskaitų ciklą sausio 20 d. vainikuos filosofės Audronės Žukauskaitės paskaita „Politinis įvykis kaip nereprezentuojama meno dimensija“, kurios metu filosofė gilinsis į filme juntamą fašizmo ideologijos gimimą.
Daugybę apdovanojimų pelnęs „Baltas kaspinas“, tarp jų – ir Kanų „Auksinę palmės šakelę“ 2009 m., nukelia žiūrovą į kaimą šiaurės Vokietijoje prieš pat I-ojo pasaulinio karo pradžią. Ramiai gyvenančią vietos bendruomenę šokiruoja paslaptingi žiaurūs išpuoliai, kurie kelia vis didesnį nerimą.
„Skalvijos“ žiūrovai galės pamatyti ir ankstesnius šio austrų kino kūrėjų darbus – kitą savaitę bus parodyta medijų poveikį žmonėms kritikuojanti juosta „Smagūs žaidimėliai“ („Funny games“, 1997 m.) ir jos perdirbinys „Pakvaišę žaidimai“ („Funny Games“, 2007 m.) bei E. Jelinek romano ekranizacija „Pianistė“ (2001 m.).
Komentarai