RUBIK – “Solar” (Fullsteam Rec., 2011)

Trečiasis suomių grupės RUBIK albumas atidaromas iškilmingomis pučiamųjų fanfaromis, tarsi ataidinčiomis iš bitlų “Sgt Pepper …”. Atsivėrus uždangai pasirodo pasirodo muzikantai ir pradeda falcetuojančio sintezuoto barokinio indie pasirodymą.

Prieš kelis metus “rubikai” koncertavo ir Lietuvoje, tačiau nuo tada jie išaugo daugiau mažiau įprasto indie rūbus ir apsivilko manieringus modernizuotus Liudviko XIV eros kostiumus. Savo šalyje grupė jau senokai užima vietą elitinėse pajėgose. Panašu, kad šis albumas gali atverti jiems duris į platesnius vandenis. Juolab, kad “Solar” išleistas ir Šiaurės Amerikoje. RUBIK puse lūpų vadinami pirmaja tarptautine suomių grupe po Hanoi Rocks, savo šlovę išgyvenusių 1982-84 metais. Tai patvirtina ir RUBIK pasirodymas šiemetiniame festivalyje “Primavera Sounds”, kasmet pristatančiame aktualią indie kolekciją.

Dailus albumo viršelis skelbia “Wave goodbye to the glory days, say hello to darkness”.Tačiau bendra įrašo nuotaika nėra tamsi, greičiau žadanti pasakiškus nuotykius, kitaip sakant, būtent tas šlovingasias dienas. Sudėtingos kompozicijų struktūros, garsų įvairovė ir savotiška pompastika iš pradžių kiek primena danus Efterklang. Tačiau vos ne holivudinės orkestruotės ir vokalisto balso tembras suomius priartina prie kultinės JAV grupės Mercury Rev. Kažkur tolumoje girdisi netgi psichodelinių Pink Floyd užuominų. Na, ir vieno kito šiandieninio atlikėjo, grojančio “dabar kaip tada” manierų.

“Solar” skirtas iš grupės (tikiuosi, ne iš gyvenimo) pasitraukusiam gitaristui Lauri Hiekkala. Grupės kūrybai tai nelabai atsiliepė, gal netgi suteikė naujų vėjų. Albumas suvestas JAV, galbūt todėl prarastas europietiškas skambesys ir pridėtas “prerijų dvelksmas”. Vietoj skandinaviško jaukumo skamba simfoninis poprokas. Tiesa išlenda išradingų ir įvairiapusiškų viražų link Peter, Bjorn and John ir Of Montreal. Tačiau pastarųjų nuotaikų norėtųsi daugiau. Bet kuriuo atveju, RUBIK yra pagrindinis šiandieninės Suomijos popmuzikos eksportas.

8/10