Nors oficialaus pranešimo nesulaukėme, dabar jau aišku, kad šią vasarą teks praleisti be elektroninės muzikos flagmano “Sūpynių” festivalio. Po paskutinės, kaip suprantu, nenustebinusios “Tundros” didesnių šios kultūros renginių nebeliko. Vilnių drebinęs “Summerpyrst” vis dėlto neturi nieko bendro su Lietuvos elektroninės muzikos judėjimu. Apie šiandieninę Lietuvos elektroninės muzikos situaciją paliūdėjo ir kolegė D.Dubauskaitė.
Bet ne viskas taip jau blogai. Be pompastikos ir kokybiškai birželio pabaigoje startavo open air’as asketišku pavadinimu “Plntr”. Sodyboje netoli Švenčionių buvo viskas ko reikia: scena, šviesos, dūmai, atlikėjai, baras ir kempingas. Modernios elektroninės muzikos entuziastams pavyko surinkti kelis šimtus žmonių ir e-Joninės buvo visai linksmos. Liepos vidury savo trečiąjį kartą švęs mūsų šiandieniniai pašnekovai “Logout”, o rugpjūčio vidury nusimato “kuklus pasišokimas kaime tiems, kam nesvetimas mūsų garsas” pavadinimu “DT Camp”. Stovyklą organizuoja po ilgų klejonių po pasaulį sugrįžęs “Digital Tsunami” galva Ernestas Sadau. Pastarasis, beje, stovėjo ir prie jau minėtų “Sūpynių” ištakų. Taigi, gyvenimo ratas, tik-tak, tik-tak, apsisuko ir dygsta nauji daigai, kurie, tikėkimės, nevirs bukagalviais marozais.
Šiemet “Logout” pasirodys: Zombies In Miami iš Meksikos, Kisser iš Vokietijos, Elena Sizova iš Baltarusijos, Mecanica, visur spėjantis Mantas T., Split Pulse, Mario Moretti, Rugile, Audrius Ramuva, Polyester, Intakx ir daug kitų įvairių kartų didžėjų.
Viename Senamiesčio kiemų duris atidaro barzdotas veidas. Dominyką Noruišį galima sutikti kažką darantį “Salione” ar “Kablyje”, ar tiesiog kilnojantį bokalą įvairiuose renginiuose. Prieš kelis metus jis su bendraminčiais pradėjo organizuoti nedidelį festivalį “Logout”, kuris liepos 14-17 dienomis vyks jau trečią kartą. Girdėta pavardė? Jo brolis Žilvinas prisidėjo prie “Satta Outside” organizavimo ir yra gana gerai žinomas didžėjus. Šią vasarą Dominykas užsiima elektroninės muzikos renginiu, o Žilvinas kuruoja “Devilstone” festivalio “Rokotekos” sceną. Dominykas paleidžia specialiai festivaliui šviežiai keptą Parallax miksainį ir pradeda pasakoti…
Kaip pirmą kartą kilo mintis apie “Logout”?
Prasidėjo viskas 2013-aisiais – turėjome nuostabią lokaciją prie ežero ir gausų būrį draugų bei kolegų, kuriuos vienijo pomėgis elektronikai. Na, o visa kita susiorganizavo savaime. Kalbant apie pavadinimą, tai pirmaisiais metais gaminomės popierinius palapinių “užraktus” – viena pusė buvo “Log In”, kita – Log Out”. Iš to sekančiais metais išsirutuliojo ir renginio vardas bei koncepcija.
Kaip suprantu, pavadinimas susijęs su atsijungimu nuo realybės? Užsimerk ir papasakok, kaip įsivaizduoji idealų atitrūkimą?
Festivalių, skirtų atsijungimui nuo realybės, turime pakankamai. Vienas jau buvo, kiti dar bus, o mūsų pavadinimas labiau susijęs su poilsiu nuo kasdienybės. Tai tarsi “Simpsonų” serija – porą gali greitai nuryti ir vėl šokti prie darbų.
Užsimerkti neišeina, labai stipri kava buvo.
Kas inspiruoja ir suteikia jėgų imtis gana nedėkingo užsiėmimo – festivalio organizavimo?
Minusas! Jei rimtai – be abejo, muzika, gražūs atsiliepimai ir noras nebūti pasyviais scenos dalyviais, populiarinti intelektualios šokių muzikos kultūrą ir atrasti naujus talentus.
Trečias kartas nemeluos. Kuo labiausiai džiaugiesi šiemet kaip organizatorius?
Džiaugtis dar neskubu, kaip sakoma, palauksiu vakaro. Bet malonu, kad apie renginį jau kalba ir jį reklamuoja vis daugiau žmonių – turbūt tai reiškia, kad kažką darome gerai.
Sakote: “Nebeliko festivalių, bet liko Logoutas”. Ar turite ambicijų išaugti ir užimti a.a. “Sūpynių” vietą?
Iš tiesų norime užimti patys savo vietą, tikimės šioje festivalių sausroje išgyventi ir išlikti žmonių galvose ilgesniam laikui. Šiemet jau išaugome savo lokaciją, tad kitąmet teks ieškotis naujos. Tai, ko gero, reikš ir renginio augimą. Kas dėl “Sūpynių”, tai labai tikimės, kad dar ne “a.a.”, o gal tik closed for maintenance.
Kalbate apie “gyvos elektronikos oazę”. Reikia suprasti visą likusį laiką gyvename negyvos elektronikos dykumoje?
Džiugu, kad Lietuvoje, nepaisant įvairių draudimų ir visuomenės tamsumo, elektroninės šokių muzikos scena iš tiesų išgyvena nemenką pakilimą. Kita vertus, kiekybėje dažnai paskęsta kokybė. Tad atsakant į tavo klausimą, mūsų misija – edukuoti klausytoją jo ausiai pasiūlant daugiau nišinės, augančios ir evoliucionuojančios, “gyvos” elektronikos.
Renginys, atrodo, skirtas gana uždarai bendruomenei. Sąmoningai nesistengiate per daug lįsti į viešumą?
Negaliu sakyti, kad nesistengiame lįsti į viešumą. Greičiau nišinė koncepcija ir miniatiūrinis biudžetas to neleidžia daryti pirma pavara. Taip pat turime nedidelę erdvę, todėl iki dabar buvome kiek apriboti pačios infrastruktūros. Manau, kad kiekvienam kažką darančiam kolektyvui norisi pripažinimo ir sėkmės, kuri šiuo atveju matuojama susidomėjimu ir lankytojų skaičiumi. Be abejo, norime augti tam, kad galėtume pasiūlyti geresnės kokybės renginį.
Kokiose vietose labiausiai mėgsti leisti laiką po festivalio ir besiruošdamas jam?
Šiuo metu sėdžiu “Morning Glory”, labai jauki nauja vieta Pylimo gatvėje. Čia sekasi susikaupti, skani kava ir mielas šuo Upė. O šiaip labiausiai mėgstu važiuoti į Berlyną. Ten pailsiu nuo labiausiai varginančio žmogaus – savęs.
Koks oras labiausiai patinka?
Toks, per kurį geriausiai sekasi atsakinėti į kvailus klausimus.
Internete:
Komentarai