Muzikinė kelionė su Jeff Mills

Sausio 23-iosios naktį “gallery 1986” Vilniuje vyko įsimintinas šio sezono elektroninės muzikos renginys. Į Lietuvą atvyko Detroit techno legenda Jeff Mills – atlikėjas, kurio vardas daugeliui simbolizuoja ne tik ilgametį techninį meistriškumą, bet ir gebėjimą kurti emocinę patirtį per muziką.

Jeff Mills Lietuvoje lankėsi jau trečią kartą. Beveik prieš 20 metų jis grojo to meto šokių muzikos forposte “Exit” Kaune, o 2024-taisiais tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ kvietimu atnaujintoje LVSO koncertų salėje surengė įsimenantį pasirodymą „Tomorrow Comes The Harvest“.

Kuo daugiau informacijos rinkau apie Jeff Mills kūrybą ir pasiekimus, tuo aiškiau supratau, kodėl jis laikomas viena svarbiausių figūrų elektroninės muzikos istorijoje. Jo pasirodymai atsiskleidžia kaip nuosekliai kuriama muzikinė kelionė, įtraukianti savo klausytojus.

Prie šio vakaro pojūčio stipriai prisidėjo ir pati erdvė – industrinė “gallery 1986” aplinka, regis, natūraliai atskleidė precizišką Jeff Mills muzikos skambesį.

Maloniai stebino ir organizatorių dėmesys renginio lankytojų patirčiai: nuo galimybės išvengti eilių iki aiškiai komunikuojamų saugumo ir gerovės priemonių. Visa tai kūrė saugią aplinką, kurioje buvo lengva atsipalaiduoti ir susitelkti į tai, kas svarbiausia – muziką.

Vakaro pradžia

Atvykusi stojau į eilę. Lauke spaudė šaltukas, tačiau apsauginiai dirbo greitai, ilgai laukti nereikėjo. „Turėtų Lizdas Sound Institute gerai būti, ten tas VHS Library groja“, – girdžiu už nugaros komentarą.

Praėjus patikrą ir įžengus į “galeriją”, išgirdau sklindančią muziką. Iš rūbinės patraukiau link pagrindinės salės, kur publiką judino „Lizdas Sound Institute“ duetas VHS Library – Eimantas Čiurinskas ir Žilvinas Roads.

Nustebino, kad salė buvo pripildyta jau daugiau nei pusiau, nors durys atvertos visai neseniai, o pagrindinė vakaro žvaigždė Jeff Mills turėjo pasirodyti po daugiau nei 2 valandų. Tai leido suprasti, kad šiąnakt žmonių bus daug – kaip ir buvo galima tikėtis.

Apvaikščiojusi “galerijos” erdves, radau vietą sustoti ir pasiklausyti „Lizdas Sound Institute“. Stebėjau, kaip didžėjai keičia vinilus ir harmoningai groja duetu, o salėje netrūko šurmulio – pasisveikinimo šūksnių, apsikabinimų ir rankų paspaudimų. Atmosfera atvira ir draugiška, labiau primenanti senų pažįstamų susitikimą nei įprastą naktinio klubo vakarą.

Apie pirmą valandą nakties pasijuto intensyvesnis muzikos ritmas ir gilėjantys bosai, virpinantys kūną iš vidaus. Nors skambėjo ta pati muzika, atsirado daugiau šokio ekspresijos: nuo ką tik atvykusių, nedrąsiai linguojančių iki visiškai muzikai pasidavusių kūnų, iškeltų plastiškai judančių rankų ir besiplaikstančių plaukų. „Lizdas Sound Institute“ savo užduotį – apšildyti publiką – atliko užtikrintai.

Likus keliolikai minučių iki savo seto, pagrindinė vakaro žvaigždė pasirodė DJ erdvėje. Žmonės ėmė veržtis į priekį, nes norėjo, kaip sakė vienas vaikinas, „pamatyti legendą iš arčiau“. Tuo metu pats Jeff Mills susitelkęs stebėjo „Lizdas Sound Institute“ grojimą, pagalvojau: „turbūt Eimantas su Žilvinu jaučia nemažą įtampą“.

Jeff Mills – muzikinė kelionė

Legendinis didžėjus pasitikinčiai pradėjo savo pasirodymą. „Va, jau visiškai perėjo į savo muziką ir dabar net tris gabalus groja“, – girdėjau komentuoja šalia stovintis žiūrovas. Apsidairius buvo galima justi publikos susitelkimą – lūkestingi žvilgsniai nukreipti į vakaro žvaigždę signalizavo, kad mes jau pasiruošę išgirsti ir patirti tai, apie ką kalba visas pasaulis.

Pradėjęs pasirodymą intensyvesne muzika, Jeff Mills iš karto išjudino publiką: kūnai reagavo instinktyviai, ritmas skatino išsilaisvinti. Kaip ir buvo galima tikėtis, energija piką pasiekė užgrojus kultinį kūrinį “The Bells”. Pirmuosius jo garsus žmonės pasitiko šūksniais ir, kiek erdvė leido, pasidavė šokiui.

Tačiau netrukus, tarsi sąmoningai peržengęs šią euforijos ribą, Jeff Mills perėjo į ramesnį muzikinį etapą. Judesiai sulėtėjo, salėje tvyrojo karštis ir tvankuma, o aš pati net pagavau save nusižiovaujant. „Kokia gėda“, – pagalvojau: stovėti pirmoje eilėje priešais Detroit techno legendą ir žiovauti. Apsidairiusi pamačiau, kad tokių kaip aš čia yra ir daugiau – iš emocinio apogėjaus visi pamažu perėjome į atsipalaidavimo būseną.

Būtent tada tapo aišku, kad tai nėra įprastas pasišokimo renginys. Tai – muzikinė kelionė, kurioje vakaro žvaigždė sąmoningai keičia tempą, leidžia klausytojui ne tik šokti, bet ir pajusti kiekvieną muzikos nuokrypį, besikeičiančias emocines ir kūno reakcijas, diktuojamas Jeff Mills seto.

Vėliau skaitydama senesnius Jeff Mills interviu, sužinojau, kad “The Bells” dažnai žymi momentą, kai jis pats jaučiasi „įsigrojęs“ ir pasiruošęs vesti publiką toliau – tą lūžį gyvai buvo galima aiškiai pajusti ir šįkart.

Turėjau tikrą prabangą stebėti iš arti, kaip mikliai it kolibriai per aparatūrą juda jo pirštai, o kaskart jam šyptelėjus suprasdavau, kad netrukus išgirsime kažką ypatingo. Ritmai keitėsi, vietoje komponuojamos melodijos vertė patirti pilną jausmų paletę: nuo euforijos ir rimties iki džiaugsmo ir „išsitaškymo“.

Jeff Mills pasirodymą uždarė taip pat aukšta nata ir ritmu. Salės langai buvo aprasoję, o kaupiantis kondensacijai vietose ėmė net šiek tiek lašėti nuo lubų. Kūną apėmė laimingo nuovargio jausmas, o žmonių veiduose iš pirmųjų lūkestingų žvilgsnių dabar jau buvo galima įžvelgti pasitenkinimą. Atėję išgirsti tikros muzikos, gavo tai, ko tikėjosi.

Kita stotelė – šokių maratonas

Po širdį muzika užpildžiusios patirties, nukėlusios į kitas emocines dimensijas, pagrindinę šokių sceną perėmė Maria Paskevic. Vienas „Instagram“ komentatorius, pažymėjęs Marią savo storyje, rašė: „Šiandien tu padarei mane labai laimingu, nes buvau labai pasiilgęs būtent tokios energijos, muzikos. Be galo dėkingas.“

Maria į auditoriją atnešė dar gilesnį ritmą ir daug išlaisvinto šokio. Asmeniškai, kaip sunkesnių techno stilių mylėtoja, jos setu tikrai mėgavausi.

6:00 – namo ar pratęsimas?

Šeštą valandą ryto veiksmas persikėlė į „Red Room“ erdvę. Mano nuostabai, salė vis dar buvo kone pilna – apie kelionę namo daugelis dar negalvojo. Nakties, o gal jau ryto, programą perėmė Mirror Slave ir Tumosa. Ištvermingiausieji pasitiko saulę su šokiu uždarydami šį įsimintiną renginį.