Yra festivalių, dalyvavimą kuriuose atlikėjai išdidžiai įsirašo į savo CV, o atlikėjus grojusius tokiuose festivaliuose promouteriai reklamuoja kaip vertus išskirtinio dėmesio. Prieš keletą mėnesių užmačius šiųmetinio, jubiliejinio, jau dvidešimtus metus Utrechte, Olandijoje vykstančio festivalio “Le Guess Who?” programą, kuri ir šiaip būna gan įspūdinga, akį patraukė žvaigždėtas 24 HOUR DUB projektas. 24 valandos skirtos dub muzikai ir įvairioms jos formoms. Tuo ir nusprendėme apsiriboti ir susiplanavom piligriminę kelionę į dubo šventę.
Pasakojama, kad dub užgimė Jamaikoje klaidos dėka, kuomet bouncinant takelius studijoje netyčia buvo užmirštas vokalinis takelis ir nunešus į soundsystem šokius instrumentinę populiarios dainos versiją publika tiesiog pašėlo. Taip gimė dub, versija, remiksas, technologijų ir efektų paveikta muzika, klaidos, nustebimo šventė, posūkis iš įprasto kelio į netikėtas erdves, garsų koliažas. Dub kūrimo instrumentu tapo miksavimo pultas ir garso efektai, o kūrėju – studijos inžinierius. King Tubby, Lee Scratch Perry, Scientist pirmieji vardai su kuriais imamas pažindinti klasikinio dub smalsuolis. Jamaikoje užgimęs kūrimo būdas netruko pasklisti po pasaulį, kur jis mainėsi ir kito, atsirado UK dub mokykla su Jah Shaka, Aba Shanti I, Iration Steppas, su vietiniu garsu jį maišė Adrian Sherwood, Mad Professor.. Dub technika yra naudojama visame pasaulyje, jis keičiasi ir mutuoja, atsiranda dub techno, dubstep, ir t.t.. Bendrai paėmus, dub tai apnuogintas ritmas, kurį charakterizuoja ekstensyvus žemų dažnių panaudojimas, intensyvus garso efektų panaudojimas, vokalo nebuvimas ar minimalus jo dalyvavimas. Ilgainiui ir šie dalykai nusistovi ir įgauna atpažįstamas, nebūtinai stebinančias formas, visgi dub išpažinėjams susiruošus į 24 HOUR DUB buvo laukiama to, dėl ko ši muzika patraukė pirmiausia – nuostabos.
Išskridome į Olandiją ankstų šeštadienio rytą, o kadangi mūsų trijulėje buvo nesilankiusių Amsterdame, pirmiausiai keletui valandų užsukom patikrinti svarbaus coffeeshopo, atsigert kavos, suvalgyt bandos, nusistebėti dar neatsibudusiu raudonų žibintų kvartalu, bei įsigyti cigarų du šimtus metų mininčioje tabako parduotuvėje. Visa tai atlikę traukiniu pasiekėme Utrechtą, kur, nusimetę daiktus viešbutyje, ketvirtą valandą po pietų laukėme atsidarančių durų į 24 valandas dubo. 24 valandos dubo reiškė, kad muzika prasidės 16 val. šeštadienį ir gros 24 valandas iki 16 val. sekmadienį. Šis konceptas reikalavo apgalvoto laiko planavimo ir nepamesti galvos.
Viskas vyko industriniam rajone. Kabul A Go Go yra didžiulė erdvė, kurios mažesnis atitikmuo Vilniuje būtų LOFTAS, o Krackfree Sound System yra gerus dešimtį metų renginių įgarsinimu ir organizavimu užsiimanti komanda, kuri ir šiai šventei pastatė bene 20 metrų pločio, šonuose – 4 metrų aukščio garso sistemą. Pamačius ją buvo gan ramu, kad garso pakaks. Renginį atidarė Nakimebe Embaire Group iš Ugandos, kuriuos garsino Mad Professor. Vienu ilgu perkusiniu instrumentu grojantis, berods šešių muzikantų kolektyvas subūrė aplink būrį klausytojų, Mad Professor nuosaikiai naudojo reverbą ir delėjų, publika po truputį ėmė judėti, o mes nusprendėm, kad geresnis festivalio atidarymas, nei komuniškas susibūrimas aplink muzikantus negalėjo įvykti.
Programa buvo sudėliota taip, kad po gyvų pasirodymų sekdavo selektorių pragrojimai, tad mes per daug jų neklausėme, bet pastebėjome tai, kad tai daugiausiai buvo moterys – festivalis kreipia dėmesį į tolygų visų visuomenės grupių atstovavimą.
Vėliau programoje sekė Mad Professor su Sister Aisha. Mad Professorius, kadais sumiksavęs Massive Attack albumą “No protection”, po kurio dubas pasiekė platesnę pasaulinę auditoriją, grojo savo Ariwa studijoje sukurtą muziką, ją gyvai dubino, breakbeatino ir kitaip minkė, o Sister Aisha užiminėjo publiką pažįstamomis dainomis. Užgrojus vieną tokių išsprūdo, jog tai Kraftwerkų “Das Model” perdirbinys, nors daugiau, ko gero buvau girdėjęs būtent Mad Professor studijoje įgrotą versiją.
Vienas mėgstamiausių dubo meistrų – Scientist, buvo pakviestas į “Le Guess Who?” sugroti savo chrestomatinį dubo albumą “Scientist Rids the World of the Evil Curse of the Vampires“. Šimtus sykių perklausytas ir nukeliautas kūrinys yra giliai įsirašęs į kūno atmintį, o penki albumo kūriniai įtraukti ir į žaidimo GTA radijo stoties K-Jah garso takelį, dabar suskambo naujai. Išsivadavimo iš vampyrų prakeiksmo dar niekad nėra tekę girdėti per tokio dydžio garso sistemą, kokia buvo pastatyta šį sykį. Grojamos versijos buvo dar minimalesnės, nei originaliam albume ir to visiškai pakako. Kick ir boso žaidimas ir erdvė tarp jų apkabino, apgaubė ir sukūrė jaukiausią vakaro atsiminimą. Tokia buvo pirma dalis Scientist grojimo, o antrojoje jis pasirinko sugroti kūrinių ir iš kitų albumų. Pasijautė, kad paruošti takeliai buvo kito laikmečio ir kitos kokybės. Vietomis, atrodė, ir patį miksologą nustebindavo tai, ką jis išgirsdavo per garso sistemą. Garso buvo daug, vietomis rodės, kad jis buvo nevaldomas, tačiau panašus potyris ėmė ir grojant Mad Professor. Vėliau kalbėjom, kad, taip, garsas – didžiulis, jį suvaldyti nėra paprasta, o daugiausiai studijoje dirbantys meistrai dabar stovėjo priešais milžinišką garso sistemą, kuri spaudė krūtinę ir užiminėjo kvapą – jiems irgi buvo ne paprasta. Garsas užtvindė, dubas nustebino.
Po intensyvios patirties su Scientist buvo tik dešimta valanda vakaro. Ne juokais buvau susimąstęs, kaip reikės atlaikyti likusį suplanuotą laiką, kurio buvo likę dar bent penkios valandos. O dar tik artėjo prieš pusantrų metų Vilnių pūstelėjusio The Bug ir Ghost Dubs pasirodymas.. Kevin Martin šiais metais kuravo ir dalį 24 HOUR DUB programos, kurion įtraukė ir savo grojimą su Ghost Dubs, bei vėlesnį setą su Warrior Queen. Kirtimuose koncertavęs The Bug iškedeno visų plaukus ir šnerves. Nuo lubų byrėjo dulkės. O “Le guess Who?” soundsystemas buvo du-tris sykius didesnis. Pasiruošęs ausų kamštukus atėjau klausytis slėgio. Susiradus patogiausią vietą paaiškėjo, kad jų neprireiks, nes tiek Bugas, tiek Ghost dubs garsą valdė meistriškai – pasikeisdami grojo po vieną kūrinį iš pastaraisiais metais išleistų albumų, jie lėtai ir užtikrintai liejo garsą ant klausytojų. Kevin Martin tapė triukšmu, pačiu gražiausiu distortionu, skvarbiais garsais, traiškančiais garsais, o Ghost Dubs jam atsakydavo šnerves sutraukiančiais žemais dažniais (toks įdomus efektas, gal nuo slėgio, kuomet šnervės tai prilipdavo, tai išsipūsdavo). Po jų koncerto jaučiausi atsišviežinęs, išsimaudęs, pailsėjęs ir dėkingas, kad galėsiu toliau klausytis muzikos.
Tuomet atėjo UK roots, dub laikas. Aba Shanti I groja jau daugiau nei 30 metų. 2008-aisiais yra lankęsis ir Lietuvoje, Satta Outside festivalyje. “Le Guess Who?” jo sesijai buvo paskirtos dvi valandos, per kurias jis skleidė vienybės žinią, ragino kritiškai mąstyti ir mylėti vienas kitą. Visa tai vyko jam nenutrūkstamai leidžiant vieną, dvi, tris, keturias to pačio kūrinio versijas ir užtikrintai pumpuojant žemus dažnius tūkstantinei miniai. Aba Shanti I sesijos metu jau buvau nusprendęs ilsinti savo ausis, tad mėgavaus daugiausiai žemais dažniais, bet jėgos, atrodo, jau artėjo į pabaigą. Net ir planuotas bei lauktas The Bug ir Warrior Queen pasirodymas nebeatrodė toks aktualus, tačiau, o, bet, tačiau, kaip viskas pasikeitė tik priėjus trumpam patikrinti, kas ten vyksta.
Net nesupratau, kokiu būdu atsiduriau prakaituotoje minioje priešais pat sceną. Rankos kilnojos, kojos šokinėjo, visas kūnas purtėsi nuo tokio dancehallo, kuris visą minią pavertė primatų būriu, kurio, atrodė, niekas nesustabdys. Ko gero, tik atsiradus dancehallui, naujai muzikai, taip turėjo būti prakaituojama šokiuose, pasileidžiama nuo pavadžio ir atsiduodama šėlimui. Taip aš tai įsivaizdavau, taip mane judina tas ritmas ir dabar aš tai patyriau šiems laikams pritaikytame The Bug purvinam dancehall ir dubui ir Warior Queen vedimui. Neprilygstama dainininkė kibino publiką, pasakojo bajerius ir kalbino Keviną atsukinėti gabalus nuo pradžių, kai tik jautė, kad paleidus iš naujo energija dar šoktels aukštyn. O ji šoko ir šoko, ir šoko. Po šito mosho visi drabužiai buvo gręžtini, rankos paplot nebelabai jau kilo, o atsitraukus pailsėti nebuvo nei žodžių, nei energijos jiems tart.
Grįžę ilsėtis penktą ryto, pamiegojom iki devynių, mat jau 10:30 buvo išsvajotas SEEKERS INTERNATIONAL pasirodymas. Iš Filipinų kilęs, Kanadoje gyvenantis SKRS yra vienas paslaptingiausių, ypač retai koncertuojančių kūrėjų. Naudodamas semplus iš dancehall šūksnių, lipdydamas garsus vieną ant kito jis sukuria tropikuose permirkusią atmosferą: atrodo, kad tu esi Jamaikoje ir eini į šokius, dabar užsukai į neaiškų skersgatvį, aplink čirpia gamta, ataidi šūviai, rūksta dūmai, pasiekia sirenų garsai. Labai gali būti, kad buvai vietinių pavaišintas policijos nesukontroliuojamų karvių mėšle išaugusių grybukų arbata ir dabar užsimerkęs stebi fosfenų piešinius. Atrodo, kad tu ten buvai. Toks buvo būrys šokėjų 11-tą ryto dalis atlaikiusių per naktį, dalis atėjusių rytiniam haze ir phase plaukimui. Hipnozės seansas pavyko.
Išskirtinis buvo dub poeto Mutabaruka pasirodymas. Dub poezija – tai savyje reggae muzikos ritmiškumą nešanti, socialines ir politines temas nagrinėjanti poezijos rūšis, dažniausiai atliekama Jamaikos patois dialektu. Ji gali būti atliekama tiek su muzika, tiek akapela. Būtent taip nutiko ir su Mutabaruka. Perspėjęs, kad dabar nebus muzikos, kaimynystėje, kaip jis pats sakė, gyvenantis Mutabaruka gerą valandą pasakojo rasta filosofiją, provokavo auditoriją ir skaitė savo poeziją. Ragino prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pasakė, jog nors yra rastamanas, niekada nėra rūkęs marihuanos.
Programa 24 HOUR DUB buvo sudaryta maksimaliai įtraukiančiai. Norėjosi būti pirmame koncerte, taip pat norėjosi nepraleisti ir paskutiniojo, Kat7 – Gavsborg iš Jamaikiečių kolektyvo Equiknoxx ir Exile Di Brave pasirodymo. Equiknoxx yra svarbi šiuolaikinio dancehall ir dub grupė, sugebanti prasiveržti už nusistovėjusių taisyklių ir garsų, ir būtent todėl išlaikanti dub eksperimentavimo dvasią. Equiknoxx sudaro keli stiprūs kūrėjai, kurių kiekvienas vis pateikia įdomybių, o Berlyne gyvenantis Gavsborg su Exile Di Brave yra išleidę vieną pilną albumą. Jų pasirodymas gan stipriai vėlavo dėl prieš tai vykusio Nyahbinghi pasirodymo ir tik pradėjus Kat7 įvykiams sukt į įdomesnę pusę, klubo šeimininkai paprašė nebegrot. Matyt, profsąjungos ir panašiai. Visgi Exile Di Brave spėjo pakalbinti publiką, parodyt savo blizgančius batus, o Gavsborgas paleist savaip susuktų klasikinių Jamaikos riddimų. Kitąsyk norėtųsi daugiauuuu..
Toks buvo apsilankymas “Le Guess Who?” 24 HOUR DUB. Mad Professoriui ranka paspausta, padėkota Seekersams, Gavsborgui ir Exile Di Brave. Šnektelta su Ghost Dubs. Dviračiu iki oro uosto numinta, plokštelė rekordshope surasta. Kelionė atsipirko jau po pirmo koncerto įspūdžių. Norėtųsi, kad ir pas mus, Lietuvon, kad ir po vieną atvyktų dubo meistrai. Kad taip atsitiktų, eikite į šokius, kuriuose groja soundsystemai ir palaikykite juos. Kaip sakė po pasirodymo Warrior Queen – “be jūsų nebūtų mūsų – padėkokite vieni kitiems”. Tegul jus patraukia įsivaizdavimas, kaip ten viskas bus. Tegul jus nustebina, kai bus kitaip.
Komentarai