Rocketshop, Vilnius

Visų pirma raketų bazėj tūso nebuvo?! Užtat buvo unreal reivas Zabajoriškėse. Kodėl?

Panašu, kad raketų bazėse sustreikavo kareiviai, atvarė mentai ir liepė su visa savo sound system nešdintis iš ten. Tada surinkus visą nepasiduodančių, migalkėm mirksinčių “reiverių” karavaną (apie 40 mašinų), viskas pajudėjo į kitą vietą. Į kažkokius nesuvokiamus, žemėse pasislėpusius apvalius angarus/ betoninius šulinius.

Ryte ilgai bandžiau suvokti ar tai kažkokie buvę sandėliai ar kas. Ryte tik ištyriau, kad prie įvažiavimo kabojo užrašas, skelbiantis kad čia Zabajoriškių gyvenvietė. Pasirodo aplink Vilnių tokių super vietų yra!

Nu gerai bet nuo pradžių… Nerealiai paklaidžiojus po miškus/sodus, pasitrankius pirmyn atgal, 100 kartų persiskambinus su chebra kuri jau ten nusigavo, pagaliau apie pusę pirmos nusikrapštėm iki vietos. Kokios vietos!!! Nu ką, to ir laukiau!!! Tiksliau dar geriau nei tikėjausi. Tuntai mašinų, aplinkui sklaidosi žmonių šešėliai, mirksi žibintuvėliai, tamsu, miškai, prieky kažkokie nerealūs angarai, kur viename iš jų kažkas jau ir pradeda virti.

Surenkami simboliniai 5 litukai ir… ir užvaro beat’as! Oho, iš urvo lenda tekno žvėris, žmonės šėlsta, vaizdą kapoja strobas, tekila sukasi ratu, kaimynas šalimais kelia butelį į orą ir rėkia PIRMYN! Tekno monstras jau visai riaumoja!, viskas pereina į plieninius d’n’b break’us (per šokinėjančias galvas nematau, kas varo, bet turbūt toks pat plieninis monstras:), į smegenis trenkia hardcore teroro kūjis. Atsigavus nuo tokio smūgio pagauna jungle ragga/džanglo jump’as, paryčiais išplauki ant a la Chain Reaction, Monolake švelnios minimal siūbavimo bangos, ryškėja blizgantys judančių veidai, pakampėse išnyra besivoliojantys tušti alaus buteliai. Pavargę ir ne žmogeliai siūbuoja ir damušinėja paskutines savo jėgas, brėkštančio dangaus fone pro angaro skylę boluoja maskatuojančios kažkieno kojos. Strobai ir šviesos po truputį nurenkami, liūliavimas tyla, vėl apima nostalgija, kad viskas galų gale baigiasi, nors galėtų…

Super, kai užlipi ant angarų ir aplinkui balto rūko jūra. Kai matai kaip iš jo pamažu išbrenda miškai, sodų/kaimų stogai ten, kur prieš 10 min. atrodė, jog dangus susilieja su rūko jūra. Žodziu urban jungle meets nature. Rytinė meditacija ar dar kaip kitaip, visvien žodžiais pamalus čia visko neapsakysi.

Po tokių tūsu prisimeni, kad gyvenimas visdėlto yra ZJB!!! Nerealu kai iš tokio užkampio (kai žmonės prieš tai su žiburiu nerado šitos vietos) tave namo į lovyte veža TAKSAS (!). Atrodo iš kur jam čia atsirasti? Maždaug, atvarykit paimkit mane iš miškų, iš kažkur :) Bet tai jau kita ir ne tokia jau įdomi istorija…

Sorry, bet kaip, kada, kokie DJ varė – tiksliai nežinau (labai jau į aerobikos pratimus buvai įsitraukęs:). Bet ar tai jau labai svarbu, svarbiausia – vaibas ėjo!

DIDELIS, DIDELIS, DIDELIS RESPECT organizatoriams ir visiems “reiveriams”!!!