Ore groove

Penktadienio vakarą Operos ir baleto teatro prieigose blaškosi kelios užsienietės. “Kur čia…?” – pradeda jos ir aš šypsodamasi moju ranka ir sakau: “Just around the corner on the right you’ll see the crowd”. Prie “Vaidilos” teatro Jakšto gatvėje būriuojasi jaunimas ir girdėti pažįstamas bum-bum-bum.

Neblogai išreklamuotas “Ore groove” atidaro Ore party service sezoną naujoje vietoje – bankrutuojančiame (sic! Gandai…) teatre. Aplinka nuteikia gana smagiai: kilimuoti laiptai, ilgas (bet netrukus jau per trumpas:) baras ir didelė salė, kurios viduryje stovi “pamaldų altorius” didžėjaus pultas, o sceną dengia didžiulis ekranas. Vilniaus publika renkasi gana vangiai – tik apie vidurnaktį prasideda daugiau-mažiau groovy šokiai.

Šįkart Aguonos ART “pasitenkino” dekoracijomis ant sienų bei muilo burbuliukais. Palyginus su famous “žaliaja pievute” Ryšininkų namuose – silpnoka… žinoma, respect už smagius filmukus.

Nors prie įėjimo pasitinka talpi rūbinė, daugelis lieka su savo striukėmis ir megztiniais. Publika šįkart daugiausia akademinis jaunimas ir tai turbūt sukuria tą “išleistuvių vakaro” atmosferą. Nerūpestinga apsvaigusi linksmybė.

“Boogaloo vergas” (no offense) 2Fresh bando išjudinti publiką leisdamas disco funky beats. Smagu, bet jau kurį laiką tas pats James Brown… vis dėlto šokiai įgauna vis didesnį pagreitį. Paskui paaiškėja, kad 2Fresh pasirodo bene geriausiai, o tuo tarpu visi laukia Toni Rossano.

Apie vidurnaktį prie pulto pasirodo vyrukas su kepuraite. Išreklamuotas funky-disco-afro beat propaguotojas nuvylė… skambėjo skystokas jazzy house su nedideliais funky nukrypimais. O kur dar gana silpnas garsas, kurio tokiai salei reikėjo bent dukart stipresnio. Tik šokant arčiau kolonėlės galėjai pajusti vibruojantį orą. Dar vienas dalykas – būgneliai ir pučiamasis (bijau suklysti, bet berods trimitas). Nieko prieš neturiu gyvų instrumentų ir didžėjaus miksą, bet… galbūt tai turėjo būti pvz. 1 valandos special pasirodymas, o kai visą naktį didžėjus mandagiai priverstas derintis prie, atvirai sakant nelabai derančių muzikantų… taip ir gaunasi, nei jie pavaro iki galo, nei didžėjus gali būti pats sau šeimininkas…

Vakarą užbaigia Raimunds Players (Bodegas). Būtent su juo ypač smagiai nuskamba būgnelių meistro stuksėjimas. Salė tuo metu jau georkai aptuštėjus ir visai smagu laisvai pasiskėryčioti.
Stebina į storas striukes susisukę žmonės, sukritę ant laiptų – tai jau primena a.a. metalistų koncertus arba senuosius reivus “Kablyje”, kai dar nedaugelis žinojo E ir A.

Bene pirmą kartą Lietuvoje po renginio buvo numatytas oficialus afterparty – naujai Lietuvos rave judėjimo pionieriaus prancūzo Bij’o atsidariusiame klube – ex-picerija “Kampas” (Totorių-Labdarių kampas). Būtent ten ir užvirė ta beprotiška atmosfera, kai visi jau šoka susikabinę ratuku. Net kiek nuliūdęs Toni Rossano ten gerokai atsigavo. Išeinant 10 val. ryto ten dar stuksėjo ritmas ir šlaistėsi žmonės. O tada butelis šampano linksmoje rudens saulėkaitoje prie Prezidentūros. Party animals never give up – they just fade away :)