Baltas Triukšmas @ Birštonas

…”tiesiog noizas”…

Nu ka, nuvazhiavom mes i Birshtona ir emem gulineti prie nemuno, gerineti alu bei geretis mazho miestelio ramybe ir nemuno vingiu vaizdais. Taip gulinejome, kol atejo laikas slinkti link Birshtono kulturos namu. Gana nustebau, kad buvo galima laisvai isineshti gerimus i vidu. I rengini buvo susirinke kokia 60-70 zhmoniu iskaitant ir dalyvius.

Dalyviai dare noizus, o klausytojai klausesi. Vieniems patiko klausyti ish toliau, o kiti, kurie norejo ne tik kirdeti muzika, bet ir fizishkai ja jausti tai susedo ant kedzhiu prieshais gana nemazha kieki galingu koloneliu. Plius uzh nugaros dar buvo kelios koloneles.

Gaila nepamenu kaip vadinosi tie groje atlikejai. Bet kuriuo atveju ish pradzhiu buvo gana geras noizas atliekamas dvieju atlikeju – vienas ish ju sukiojo rankeneles ivairiausias bei minke notebuka, o kitas turejo ant kaklo gitara pasikbines ir leido su ja ivairiausius garsus, kartais tokius aukshtus, o kartais uzhsidejes toki super sunkiai skambanti kazhkoki filtra, kad galetu pavydeti sunkiojo death ar grind metalo atlikejai. Tai tie bicheliai man paliko gera ispudi.

Veliau grojo tiesiog noizas. Buvo sukiojamos rankeneles bei minkomas noutbukas. Puse zhmoniu apskritai buvo netgi ne saleje, o kulturos namu kiemelyje ir gere alu. Arba shiaip sedejo ir markstesi. Arba kalbejo bei ruke. O ka daugiau veikt per koncertus ir festivalius?

Pirmosios dienos koncertui ipusejus, buvo praneshta, kad nuo shiol gros lengvesne elektronine muzika. Ir ish tikruju kuo labiau i nakti ejo laikas tuo muzika daresi vis melodingesne, shokingesne, ritmingesne. Nors kartais ta gana padrika ritma sunkiai pavykdavo sugaudyti. Bet shokiu manjakai i tai nekreipe demesio eme visaip kraipytis ir vaipytis pagal ta ritma. Ash pats netgi nuejau pajudeti. Visai smagu buvo. Buvo nuo alkoholio apsvaigusiu ir nesamones daranchiu labai linksmu piliechiu, bet jie labai netrukde. Galu gale paskutinis atlikejas eme groti plokshtelemis ipatingai ritminga ir shokinga muzona (ala Converter ar kazhka tokio), kas shokeju gretas padidino kone dvigubai. Bet shtai nesekme – eme ir baigesi koncertas. Buvo kokios 3 valandos ryto, tamsu. Teko eiti i Prienus, nes ten turejome nakvyne, o sutranzuoti nieko nepavyko.

Puse kitos dienos pramiegoje, ir kita puse praleide pasyviai, mes vel atvykome i koncerta, tik shi karta ne autobusu, o valtimi. Netgi teko girdeti, kad apie rengini buvo kalbama per radijo stoti M-1, kaip apie techno muzikos rengini.

Antrosios dienos koncertas buvo gal dvigubai trumpesnis ir grojo toksai “tiesiog noizas”, tai didesne laiko dali praleidome ne saleje vis kartais sugrizhdami pasiklausyti. Bet galu gale taip eme ir viskas uzhsirisho netiketai kokia 12:30. Tai mes ishskubejom lauk ir mums betranzuojant sustojo pats pirmas automobilis ir laimingai parvezhe i Prienus.