LSAS mokslo metų atidarymas

Pakeliui į Kalnų parką jaučiuosi kaip mentų parade (iš kur jų lenda šitiek?..). Išgertą “Carlsbergą” palieku stovėti ant suolelio pakalnėje. Šekit. Trisdešimt centų. Atėjus į veiksmo vietą vos neištinka apopleksija: viena tribūna iki viršaus nusėsta tvarkos saugotojais.

Suskliaudžiu ausis ir stebiu DIVISION BY ZERO soundcheck’ą. Vokalistas bando išlaužti savo guru iš LIMP BIZKIT judesius, net mikrafas rankoje taip, kaip matė per VIVA. Ech, nesiseka…. SPIDERBOX check’as. Ausytes glosto brainstormiškas balselis ir ne visai brainstormiška muzika. Kai pritrūksta žodžių – “nanajiieeje…” Bet kokie užtat mes gražūs ir mieli…
Velniai griebtų, šitie vaikiai turi šansų.

15 minučių fono, idealiai sutampančio su vos už upės vykstančio tūso muzonu, ir pradžia. Startuoja minėtieji SPIDERBOX. Išgirdus jų “Ant alaus”, atmintis atgamina juos girdėjus “Duryse”. Juos keičia Division’ai. Repertuare trys koveriai, du iš jų LIMP BIZKIT. Viskas aišku su jumis. FADE BACK. Nustebino. KANDA. Nukrito ausys.

MERLIN feat. Gintux iš BIX. Atradau, kad Felikso balsas geriau skamba koveriuose (kuo jis ir naudojasi). Paskutinis gabalas Anties “Pokštas”. Sugriaudėjusi fonucha vos nenužudo. Na žinote. Gintas įnirtingai sklaidosi ore, Rodionas, prisidengęs kalta šypsena, slepiasi už gitaros. Mūsų gretos negausios, bet mielai tūsenamės ir vartojam, ką duoda. Nėra to blogo, ko nesuvartotų studentas. Ačiū LSAS, “Muzikos turui” už garsą, “Kalnapiliui”, kad alus buvo ne šlykščiose plastmasėse, o skardinėse. Ant alaus, ant alaus, ant alaus…