Lee Perry and Mad Professor Dub Show @ CDQ, Warszawa

You got to see Lee Perry at least once in your life. He may seem crazy, even a little bit frightening, but you got to see him…

Kad Lenkijoje jau apie 20 metų egzistuoja reggae scena ir nemažas šios muzikos gerbėjų ratas nepaslaptis niekam. Ten pakankamai dažnai pasirodo didžiai gerbiami visame pasaulyje reggae/dub atlikėjai tokie kaip ZION TRAIN , TWILIGHT CIRCUS SOUND SYSTEM ir t.t. Bet apie liepos pabaigą lenkams nespėjus gerai atsipūsti po Mad Professoriaus pasirodymo, juos pasiekė žinia – Lenkiją aplankys viena iš svarbiausių personų reggae istorijoje – Lee “Scratch” Perry’s. Tokios progos praleisti tiesiog negalima!

Vienas virtualiai pažystamas belgas pasakė: “You got to see Lee Perry at least once in your life. He may seem crazy, even a little bit freightening, but you got to see him.” Na žinoma klausimų “vykti ar ne” nebuvo. Galų gale Lee Perry pakankamai senas, kad ateityje kito šanso jį išvysti gali ir nebebūti (nors pamatės jį ant scenos galiu pasakyt, kad aš mirsiu tikriausiai anksčiau už jį ;). Be to, tik už 60 zlotų šansas pažiūrėti dar ir į Mad Professor tikrai vilioja. Žodžiu po visokių parkių dėl apgyvendinimo, kelionės planų ir bilietų rezervavimo, gavom žinių, kad mūsų 4 žmonių grupelė galės pamatyti visa tai.

Šeštadienio rytą “Departure from Kaunas 9:00”, be problemų pravažiuota siena ir varginanti kelionė “Warszawa” link. Kadangi Varšuva pakankamai didelis miestas, kad jame galima būtų pasiklysti, mes taip ir padarome. Prie kažkokios sankryžos sustoje apsižvalgome aplinkui ko nors pasiklausti kelio ir pirmas pamatytas iš arti žmogus – dreaduotas :) nuteikia linksmai.

Gerą valandą paieškoję student’s hostelio, apsigyvendinam ir išvarom ieškoti klubo CDQ (Centralny Dom Qltury). Pavadinimas tiesiog verčia įsivaizduoti kažką panašaus į kultūros namus. Nors suradus gatvę kur turi būti klubas truputi sunerimsti – aplink beveik vieni autoservisai, bet paėjėjus kokį šimtą metrų pasirodo dešimtys dreaduotų, pankelių ir šiaip pakankamai įvairaus plauko jaunimo, drybsančio prie tvoros. Kas geria alų, kas suka … ne, ne tai ką jūs pagalvojote … tabaką. O ant klubo vartų puikuojasi užrašas “Vulkanizacja”, klubas visai nedidliame namuke, už kurio paruoštas pasirodymui tentas su vieta kokiems 2000 ir neblogu garsu. Grupės tikrina garsą, o mes gana nesėkmingai ieškom “stuff”… visi arba ne vietiniai arba guodžia “gal vėliau rasit”. Ta proga alaus.

Grįžtant mano kolega užkalbina, na kokių ~40 metų, įspūdingai ilgų dredų savininką visiems taip rūpinčiu klausimu. Kur nusipirkti nesužinojome, bet gavome nemenką saują dar gerai neišdžiūvusios Lenkiškos “home-grown” tiesiog už ačiū. Na pusė kiekio sutvarkius, supratom ką vienas kolega lenkas turėjo omeny sakydamas – “Polish weed is a killer, man”. Dabar belieka pasakyti “True…true…”

Žodžiu kaip ir daugelyje renginių viskas vėluoja. Soundcheckas užsitęsia ir į kiemo vidų įleidžia kokia valanda vėliau nei parašyta ant bilieto. Patikrinus garsą, ant scenos vietoj apšildančių atlikėjų užlipa įvairūs lenkų reggae DJ’ai iš Joint Venture SS. Vyrai tikrai supranta kas patinka publikai ir nesilaiko kažkokių stilistinių klišių, nesistengia groti vien roots ar dancehall, viską maišo į gana smagų derinį ir tikrai turi stiprų “vaibą”… Be to nebijo mikrofono ir retkarčiais pasako, kad mus visus “kocham”…

Žmonės po truputį rinkosi į teritoriją ir jau buvo pakankamai ankšta kai atsivėrė kiemo vartai ir su visai neprabangia mašina į ją buvo atvežtas senukas Lee Perry, išlipantį iš mašinos jį pasitiko nuoširdžios ovacijos ir plojimai, o jis tarsi koks karalius buvo užsidėjęs karūną.

Po keliolikos minučių pasirodė ir Mad Professorius su kažkokiu nelabai girdėtu MC. Jie nebuvo pasitikti nei plojimais nei ovacijomis, tiesiog Mad Professorius lenkams jau nebe naujiena, nes per pakankamai trumpą laiką jis Lenkijoje buvo jau kokį trečią ar ketvirtą kartą?

Paties Lee Perry’io prašymu geram pusvalandžiui buvo išjungta visa muzika. Po to užlipo kažkoks lenkų veikėjas ant scenos ir pranešė kad tuoj pasirodys Mad Professorius. Pastarasis pradėjo maigyti samplerių mygtukus ir dirbti su savo aparatais. Galiu pasakyti tiek – Mad Professorius kaip muzikantas – nerealus, bet vaizdo absoliuchiai jokio, ir jo netgi nelabai prideda minėtas nežinomas MC.

Po keletos stiprių ir netgi vietomis dark dub į sceną užlipo visų labai laukiamas ir gerbiamas dub karalius, Jo Didenybė Lee “Scratch” Perry. Vien savo buvimu ten jis sukūrė kažkokią magišką atmosferą, visą minią priversdamas nuoširdžiai nusišypsoti ir pajusti jo skleidžiamą positive vibraciją.

Pasidabinęs karūna, galybe visokių žiedų, karolių ir kitokių beprotiškų atributų, tokių kaip veidrodėliai, kompaktai ir kitokie niekučiai Scratchas parodė savo tikrąjį veidą. Jis visais laikais buvo crazy, yra crazy ir tikiuosi bus crazy amžinai. Paprastai Lee Perry stovi apsiginklavęs ta aparatūra su kuria dirbo Mad Professorius, bet šį kartą jo vienintelis ginklas buvo mikrofonas.

Pasisveikinęs su publika Perry’is pradėjo dainuodamas “Duppy Conqueror” kuris perėjo į “Put It On”, kas buvo kiek netikėta, nes tai galų gale ankstyvoji THE WAILERS kūryba, dėl kurios jie gerokai susipyko. Tačiau tai visai kita istorija. Apskritai tai buvo gana sunku įsivaizduoti kaip toks senukas ant scenos išdarinėja dalykus kurių turbūt nei vieno iš mūsų seneliai nedaro net slapčiausiose svajonėse, tuo tarpu Lee labai energingai šokinėdamas dainavo, šūkavo, plojo ir krėtė visokius pokštus. Iš žinomesnių dainų nuskambėjo vienas iš didžiausių visų laikų reggae hitų – “People Funny Boy”. Likusi dalis – daugiau ar mažiau žinomos dainos ir labai daug ekspromto. Kaip priklauso tikram dub burtininkui iš padrikų žodžių Perry’iui puikiai sekėsi sukurti ištisas istorijas. Pavyzdžiui apie tai koks šėtonas yra G.Bush’as, kaip jį nubaus Jah, kaip pats Lee duos jam į akį ir kaip Lee nori matyti Bush’ą morge. Linksmai nuskambėjo Perry’io mesta frazė (į galvą turbūt šovusi užuodus priekinėse eilėse rūkstantį dūmelį): “I’m getin high on my mineral water! If I’d get high on ganja, there would be no Lee Perry on stage”. Po to dar nemažai kartų buvo keikiamas Amerikos prezidentas ir visa Amerika. Scratchas pažadėjo, kad “soon America will become poor and all the poor people in Poland will get rich”. Dalis ten buvusių buvo palaiminti mineraliniu vandeniu, o kai kuriems teko paspausti ranką Jo Didenybei.

Žodžiu pasirodymas labai įspūdingas (ir ne kokiais nors efektais ar apšvietimu, o atlikėjais ir jų skleidžiama energija). Gaila, bet show pasirodė kiek per trumpas, po valandos Lee Perry palinkėjo geriausios kloties Lenkijos žmonėms ir pasakės “Good night” dingo nuo scenos. Po to sekė gal penketas Mad Professoriaus dub gabalų (kai kuriuos galima pavadinti netgi jungle) iš kurių asmenines simpatijas skirčiau Burning Spear’o “Old Marcus Garvey” ir “Slavery Days” mixams (sakyčiau tolimi originalui bet labai stiprūs). Galų gale tiek Lee Perry, tiek Mad Professorius susirinko daiktus ir išvažiavo.

Veiksmas tuo nesibaigė. Lauke galima buvo pavalgyti vegetariško maisto, pasėdėti ant smėliuko, išgerti “Zywiec” alaus ar nusipirkti vieną iš daugelio lenkiško reggae įrašų. Klubo viduje dviejuose aukštuose grojo skirtingi lenkų garso sistemos. Abiems tikrai negaila komplimentų. Pirmame aukšte labiau roots/dub su drum’n’bass intarpais ir gyvais padainavimais. Šokių aikštelė pilna, bet vietos rasti galima. Antrame aukšte labiau dancehall vibe su gyvais MC, kurio raggamuffin buvo tikrai puikus, nemonotoniškas ir užvedantis. Ir šiaip publika pasirodė šauni ir neskubanti namo… Galo sulaukti nepavyko, bet girdėjau, kad linksmybės baigėsi tik anksti ryte…

Ryte vaikščiojant Varšuvos senamiesčiu šen bei ten šmėkštelėdavo vakar matyti veidai su nostalgija primenantys vakarykštę fiestą…

P.S. Spalio mėnesį Lenkijoje pasirodys pasaulinėje reggae scenoje jau gana žinomas vokiečių atlikėjas Gentleman, o spalio pradžioje “Green Club” turėtų pasirodyti lenkiško reggae atstovai PAPRIKA KORPS kuriuos tikrai verta išgirsti.

P.P.S. Kaip Lee Perry pasakė: “George Bush will go to hell, all who don’t like jamaican music will go to hell. All who like it will go to heaven, I promise.” ;).