DrumClub People Party @ Gravity

Kartą paragavęs negali sustot, teko lankytis turbūt visuose DrumClubo rengiamuose vakarėliuose, šį kartą nežinau kodėl ėjau, gal pažiūrėt į “tuos nesugadintus komercijos tariamus “mjuzikmeikerius”, o gal ir vėl nugalėjo smalsumas, “gal pagaliau jie padarys gerą ir vertą dėmesio renginį?” – vienintelė mintis, kuri lydėjo mane tą vakarą pakeliui į Gravity.

Visos patikrinimo procedūros praėjo gan sklandžiai, nusileisdamas nuo laiptų į tunelį pastebėjau apie 10 turbūt DC veikėjų, pro kuriuos gan sudėtinga buvo prasibraut. Tada pastebiu, kad ant kiekvieno iš jų kaklo kaba kažkokios ID kortelės, nuleidžiu žvilgsnį žemyn, gal vis dėlto pusė iš jų nebūtų praėjusi face control‘o, jei tai būtų eilinis Gravity vakarėlis, gal negerai šneku, bet čia šiaip pastebėjimas. Toliau dar geriau, vos
įžengus man į salę užsiraunu ant pikto “očkariko”, buvau aplaistytas alumi, neatpažįstu Gravity, ne tie žmonės, ne ta muzika, kažkoks neaiškus house, nuo kuriuo liko tik vienas pavadinimas ir užrašas house by [kažkoks DrumClubo veikėjas], gal aš DC house “mjuzikmeikerių” nesuprantu, vienintelis gabalas, kuris mane sudomino, ir galiausiai atradau jį netgi DC kompakte, kurį davė draugas pasiklausyti, tai buvo ULTROS darbas “Give me that”, taisyklingas, kaip house taip ir estetine prasme.

Nustebino ExitLabEL kūryba, truputėlis downtempo, truputėlis minimal sumaišyto su tripu, galima drąsiai teigti, kad jie yra lietuviški Los Chikatilos, kadangi jie nesivaržo vienu stiliumi ir neįmanoma jų išvardint – tu stilių, kurie vyrauja, reiktų tiesiog pasiklausyti jų muzikos ir patiems nuspręsti, o talento, kokybės ir pastangų įdėta labai daug, netgi garso kokybė jiems grojant buvo daug geresne negu, kai grojo kiti.

Kas dėl garso tai jis tikrai buvo prastas, plius nepamirštam, kad DC dar yra mėgėjas “triukšmingos” muzikos – techno, trance, drum‘n‘bass, arba neatlaikė Gravity aparatūra, kas mažai tikėtina, arba kažkas gimė su kreivom rankom, nėkiek nepasistengė ties savo kūrybos garso kokybe. Dabar vis galvoju, ką ExitLabEL turi bendro su DC, nes kuria visiškai kitokios krypties muziką ir aklai nesiekia šlovės, ką irgi pastebėjau DC, iš vienos pusies nekorektiška yra sakyti, kad taip yra, bet užrašas ant kompakto irgi daug ką pasako: the essential collection of THE BEST OF LITHUANIAN UNDERGROUND MUSIC, bet iš kitos pusies yra nekorektiška taip rašyt, kadangi ne visi “mjuzikmeikeriai” sėdi DC ir priklauso šiai organizacijai. Yra tikrai tų “the best”, bet visai nedaug, labai gražiai nuskambėjo gan jaunų Spyefex ir dir3kt kūryba. Kas dar nustebino? Žinomas visiems toks gabalas “Your body, my body…” buvo velniškai gerai interpretuotas by Shofferis.

Kas dėl didžėjų setų, geriausia pasirodė Maliboo vs Pagalvė ir aišku PrAnza, kuris tobulai pabaigė DC vakarėlį savo d’n’b.

Visa kita – tiesiog erezines blevyzgos, prastas grojimas, prasta muzika, nu ir kas be ko vakaro topas buvo, kai išgirdau dainelę aka “Kas nešokinės – tas pidEras”, nesuprantu ką jie norėjo tuo pasiekti, ar tai buvo iššūkis visuomenei, parodyti kokie mes esam laisvi ir, kad darom viską, ką norim, ar ką tais?

Manau DC yra dar toli iki renginių organizavimo, geriau tikrai jiems būtų užsiimti savo muzikos tobulinimu, nes iš estetines pusies buvo kažkas tokio, nenoriu nieko įžeist, bet atrodė, kad esu kažkokioj kaimo “diskotečkoj”. Ieškojau kokybės, deja jos radau labai mažai…