El Calor Klaipėdoje

Sakoma, kad provincialų cinizmui nėra ribų. Sakoma, kad apatija užkrečiama (plg. žiovulys = viena popsoviausių jos formų). Net žinant, kad vakarėlių nelepinamoje Klaipėdoje kažkas kažkur vyksta, reikia sukaupti visą turimą stiprybę ir NUEITI… (kenčiant nesvietiškas pagirias po vakarykščių balių kuriame nors konspiraciniame bute, patiltėje, statistinių klaipėdiečių bemaž nelankomoje arklidėje, kur ramiai krikščioniškai netenkama sąmonės ir sveikatos visam savaitgaliui…). Smalsumas – gera dingstis nusiristi nuo sofos ir kurį laiką likimo valiai palikti TV.

Susitikimo vieta: Klaipėda, “Grantas”. Lapkričio 16-oji. “Absolut El Calor”. Jei ne keletas amžinoms linksmybėms pasmerktų žmonių skambučių, tai stiprybę sugrąžina amžini provincijos kompleksai: kas, jei iš kvailo įpročio niekur neiti praleisi kažką TOKIO? Žingsniuojant tuščiomis dark city gatvėmis prieš akis suraibuliuoja oranžinis miražas. Dresscode: Orangehot .

Nuo galvos iki kojų oranžinės spalvos drapanėlėmis apsirėdęs pilietis (beje) pasuka ne link “Granto”, o link “mėnuliukų” (= trys legendiniai mėnulio formos senamiesčio suolai, ant kurių visais metų laikais gyvenimas verda kiaurą parą). Įpročiai ima viršų: oranžinis “malčikas” prisės ir greičiausiai ramiai apsirūkys. Kad “El Calor” būtų “Absolut”.

“Granto” baras: eilinė, nelabai įdomi pasisėdėjimų vieta, iškepta pagal daugybinį uostamiesčio barų šabloną. Savaitgaliais čia ne ką įdomiau nei bet kur kitur. Pagyvenę dėdės pramogauja su nežemiško grožio blondinėmis ir perka joms “Granto” kokteilį, kuriame “Granto” – 20g (kad nenusitašytų). Jei ką, idealiai atitinka renginio koncepciją – propaguoti saikingą alkoholio vartojimą. Išskirtiniu baro pranašumu – projektoriumi – intensyviausiai naudotasi vasarą: per pasaulio futbolo čempionatą čia (irgi) temines orgijas kėlė išprotėję futbolo fanai.

Vienas mano pažįstamas įkyriai zyzė apie magišką videoprojekcijų poveikį žmogaus hipofizei (čia, žodžiu, vien nuo medicininės terminologijos apsinešti galima), bet gal tiek to, ne šįkart. “Granto” projektorius ne toks jau ir didelis. Be abejo, aplinkos akcentas, į kurį kaip į iki šiol neregėtą stebuklą žvelgė nusišokusių ir nusilotyninusių vaikučių akys.

22:30. Renginio pradžios simptomai: etatiniai baro lankytojai TEBEsivarto ant savo minkštasuolių. Šalia sėdintis kostiumuotas diedas TEBEcypina savo dažytą blondinę. Žmonės TEBEsirenka. Prie laukinių durų – priimamasis smalsuoliams. Ant stalų ima snigti chrizantemomis.
Replika: laidotuvių gėlės (viso labo replika).

Vidurnaktį visas veiksmas persikelia į pirmą aukštą: Baldiožas!!! Tvyro reali karščio masė. Blūdija laidotuvių gėlytėmis apsipuošusi chebra. Minioje nardo maža kuo nukrautais padėklais nešinos padavėjos, be vargo perrėkiančios visą triukšmą (“Pasitraukiam!!!Pasitraukiam!!!”). Masė klusniai prasiskiria; iš šono panašu į choreografinę kompoziciją.
Prizas už žaibišką reakciją – “Absolutas”.
Prakaito ir masiškai lupamų mandarinų kvapas.
KarŠŠŠŠŠŠŠŠta.

Tualetas: pokalbių šou mėginant turiningai atstovėti kilometrinę eilę. Mergaitės – dešinę, berniukai – į kairę arba atvirkščiai. Pagal situaciją. Taip ir neišsiaiškinau, ką vienviečiame tulike veikia keturios mergos. Tiek to.

Iš kažkur atsiradę seni pažįstami. Kur kitur tu juos sutiksi, jei ne čia, kartą per metus. Jei jau “Nokia” Connecting people, tai įsivaizduokit, kaip viešosios komunikacijos labui pasitarnauja tokie vakarėliai. Be amžiaus ribų ir subkultūrinių skirtumų. Išgąstis nuo to paties kostiumuoto diedo feiso nenuėjo geras 10 minučių. Vėliau pasidavė atmsoferai. Absolut El Calor. Kodėl gi ne.

Numirus legendinei “Prieplaukai”, Klaipėda įgijo tvirtą serijos “paeksperimentuokime vakarėliais” patirtį. Praeitos visos įmanomos renginių organizavimo stadijos – pradedant antgamtiniais tūsais tai vienos, tai kitos stovyklos teritorijoje, ir baigiant tancais ankštame pajūrio angare žavingu pavadinimu “Musonas”. Teminiai jie būdavo vieninteliu atžvilgiu – įvykdavo tuomet, kai žmonės apskritai pamiršdavo kažko tikėtis. “Absolut El Calor” galėtų būti graži teminė variacija renginių stokos tema. Tačiau nesinori nei verkti, nei ginčytis, nei apgailestauti. Kaip ir po kiekvieno smagaus vakarėlio natūraliai peršasi vienintelė mintis: “jei tai vyktų dažniau…”…

Kažin, ar po praeito šeštadienio “Grantui” bepavyks sulaukti geresnių laikų ir didesnio pagyvėjimo. Atkakliausiųjų komon atgulusio klubo “DADA” ignorantų lūkesčiai turėjo pasiteisinti su kaupu. More then ever: jei mieste egzistuoja vienas klubas, tai nereiškia, kad mieste egistuoja klubinis gyvenimas. Paprastai letargas žmones apskritai atpratina rinktis. Tačiau “Absolut El Calor” buvo ryškus proveržis, leidęs labai aiškiai suvokti, kur tu nori eiti ir kokiame party nori dalyvauti.

Nesinori svaigti apie mesianistines rengėjų misijas. Nesinori nieko tikėtis. Tiesa tokia, kad vakarėlyje žmonių tikrai nebuvo tiek daug, kad netilptų visi norintys. Nepaisant šito, šou skelbiu pavykusiu.

Ne todėl, kad priimi tai kaip išmaldą Klaipėdai. Todėl, kad buvo gerazzz