The French Connection @ Cafe de Paris

Sekmadienis. Diena, kai gatvėse nutyla miesto murmesys, gaudimas ir padangų čiūžinėjimai, daugiabučiai pilni šilumos ir jaukumo, ant stalo garuoja arbata, telikas neikyriai zyzia savo talk show ar diskaveri ar dar kokį biesą. Tokiomis dienomis tave aplanko draugai pasiimti užmiršto paltuko, šalikėlio ar pirštinių, tuomet kažkaip kyla noras atkartoti praeitos nakties potyrius, ir atsiranda idėja užvadinimu “varomkurnorsįmiestą”. Šį sekmadienį pasitaikė itin puiki proga – mažytėje Vilniaus senamiesčio kavinaitėje surengtas vakarėlis.

Vardas ant flajerio buvo vienas – DJ Vidi. Nutūpę jaukioje salytėje išgurmanavom prancūziškus patiekalus bei vakarėlio spec. kokteiliukus (eikit šikt su tiek citrinos!), padiskutavom gal apie šešiasdešimt septynis įvairius dalykėlius, paklausėm muzikos…

Pati idėja tikrai verta dėmesio, tačiau tai ne pirmas bandymas organizuoti tokio pobūdžio pasibuvimus. Prieš kelis metus kažkas bandė daryti kažką panašaus kavinėje ‘Arka’, tačiau sulig antruoju bandymu sumanymas žlugo. Nežinau visų ano projekto smulkmenų, tačiau pastarojo vakarėlio koncepcija lyg ir atitinka teorinę dalį, nors su muzika buvo šiek tiek problemėlių. Akivaizdu, jog dalį seto Vidi skyrė savo draugams, ir tai pasižymėjo tokiu šiek tiek offtopiniu bumpsėjimu, nors galbūt kažkam tai buvo pats tas. Likus gabaliukui laiko iki oficialios pabaigos labai smagiai liulėjo ilgų distancijų blaxploitation, truputis jazz-funk, gabaliukas bossanova.

Ginkdie, nederėtų įsipareigoti rengti tokius vakarėlius kiekvieną sekmadienį. Nes dažniausiai kiekvienas periodiškumas išsigimsta į kažką nuobodaus, nusakomo maždaug tokiu sakiniu: “Ai, praeitą kartą buvau ten, chu***ia, tulike nebuvo muilo” arba “Ai ten prisirinko menininkų su savo žaliom arbatom, varė tirli pirli, karoče neapsimoka, gereu varom girdž pas mane, atsipumpavau iš kazos geros kalbasos”. Na, jei atvirai, tai reikia tokių vakarėlių kaip duomos ir vandens. Nors ir salytė mažutė, nors žmonių ten neprigrūsi daugiau penkiasdešimties, nors ir ne iki standartinių penkių ryto, o tik iki dešimtos, bet sekmadienio vakarui praleisti (jei dar liko kišenėje keli gniužuliukai popieriukų su lakūnais) tai ideali vieta.