“Penkios skylutės” presents

Penkios skylutės – “šiaip skylutės”, ar yra kažkas giliau?

Maliboo: Techno ritmo taktas yra ketvirtinis – 4×4, mano galva, 5 taškas yra pabėgimas, iš to 4×4 rėmo, kai kada tas pavyksta, kai kada nelabai, tačiau visada norisi pabarstyt pipirais, tą 4×4 šabloną.

Iš pradžių RyRalio, dabar 5dot, poryt dar kažkas. Ar ne per daug, kaip mūsų mažytei Lietuvai? Ar šiais laikais „turėti“ leiblą pasidarė mados reikalu ar „liga“? Ar tikrai buvo poreikis 5dot steigimui?

Maliboo: Nemanau kad tai liga. Liga drąsiai galima pavadinti team-leiblu kūrimąsi – atsisėda 2 didžėjai, išgeria alaus, ir kitą dieną atsiranda naujas leiblas, kitą dieną su kitu alaus išgeria, gimsta dar vienas leiblas. Leiblas po/ant leiblo, nieko gero. Tačiau tai, ką daro, be abejo, RyRalio iškrenta iš vaikiškų žaidimų konteksto – atspausti vinilai, bendradarbiavimas su kitom leidybinėm kompanijom, „lindimas“ į užsienio rinką, ryšiai, kokybės klausimai, savęs promo ir t.t. Visa tai ima panašėti į užsienio standartus, o ne į lokalios scenos žaidimus. Mūsų galutinis tikslas irgi būtent toks, tad lėtai ir užtikrintai, link to .. kapanojamės.

Tai iš 5dot reikia tikėtis irgi “nevaikiškų žaidimų”?

Maliboo: Man nėra nubrėžtų linijų tarp žaidimų ir nežaidimų. Tiesiog, blaiviai mąstant, kaip galima imti ir, tarkim, įrašinėti nekokybišką muziką į princo produkciją, su „paintu“ nupaišyti viršelį ir atspausdint jį su naminiu printeriu, ir dar pavadint tai „leiblo relyzu“. Man asmeniškai ranka nekiltų, geriau tada išvis nieko nedaryti.

Tu irgi kažkokį gražų vakarą su kolegom sėdėjai prie alaus…ir sumastei sukurti „kažką“? Tai, kad atrodo, kad tu dirbi vienas? Kodėl?

Maliboo: Vienas niekada nieko nepadarysi taip gerai ir kokybiškai, kaip su komanda.Taip, pradinė idėja, ir pirmi relyzai buvo grynai mano darbas, tačiau atėjo laikas, kai suvoki, kad tam tikrus darbus kai kas gali atlikti geriau už tave, kad ir pvz. naujos kompiliacijos viršelį darė techdesign, ir t.t. Kam duoti batsiuviui šokti baletą, jei jis gali padaryti puikius batus?

Kodėl įkurti techno muzikos leiblą kilo mintis būtent tau?O ne kam kitam?

Maliboo: Negaliu sakyti už kitus, gal kam ir kildavo minčių, tačiau aš pagalvojau, kad yra Lietuvoje atlikėjų, turinčių ką parodyti šioje srityje, ir reikią tą dalyką kažkaip susisteminti, kad žmogus, paėmęs į rankas relyzą su 5dot ženklu, žinotų, ko jam tikėtis.

Minėjai kažkokius “pirmus relyzus”..? Gali šiek tiek plačiau?

Maliboo: Taip, tai buvo 2 pirmi SURD albumai. Abu šitie darbai buvo išleisti nedideliu tiražu, tačiau sekmingai išpirkti ir išdalinti promo tikslais. Su pirmu pasipromotinta plačiau, kadangi jo programą daug kartų teko groti vakarėliuose, o antro cd turinys, ko gero, ir liko tik cd, vakarėliuose jis neskambėjo..

Kodėl?

Maliboo: Vėl gi tai labiau studijinis, gal, geriau yra pasakyti, uždaras darbas, nes kai ką gyvai kokybiškai tikrai negali, ne tai, kad negali, o tai, kad nėra įmanoma to padaryti. O leisti cd ar wav, su jau padarytais kūriniais, tai būtų šiokia tokia afera, kadangi neliktų vietos improvizacijai.
Taigi vėl, grįžtant prie kokybės, buvo nuspręsta, jeigu tikro kokybiško live‘o neina padaryti, geriau nedaryti jokio.

Tai galima padaryti išvadą, kad leiblas iš pradžių buvo sukurtas grynai tavo darbams, o vėliau tu persiorientavai į platesnes mases?

Maliboo: Galima sakyti ir taip, buvo kažkada ir bendradarbiavimu su kitais atlikėjais, ir remiksų darymai, bet dažniausiai jie nepasiekdavo jokių muzikos laikmenų, apart mūsų pačių kompiuterius ir geležiukus.

Šį kartą 5 dot pristato naują darbą, ir jame jau ne tik tu “vienas”?

Maliboo: Tikrai taip. Mintis leisti kompiliacija kilo po to, kai buvo pastebėta, jog lietuviai kuria kartais labai neprasta techno muziką ir įvairias jos atmainas, tik neranda kur savo kūrybą išleisti. Teko ilgai rinktis, kol buvo atrinkti gabalai, telpantys į 5dot rėmus, nors, aišku, rėmas yra negeras dalykas, bet vėlgi, klausytojas turi žinoti, ką jis gaus. Tad buvo atrinkti geriausi: kai kas iš jų yra šiek tiek girdėti, kai kas – tik debiutuoja šioje srityje.

Kokie yra tie rėmai, omeny, kokie per atranką buvo iškelti reikalavimai atlikėjams?

Maliboo: Sunku apibudinti tuos reikalavimus, šnekėt apie reikalavimus, tai tas pats, kas šokti apie architektūrą, tiesiog paklausai ir girdi, ar muzika turi vibe’ą ar ne, tarkim, vieno atlikėjo kurinį aš apskritai atkasiau Interneto platybėse, ir tik išgirdęs, puoliau jo ieškoti per visus kanalus, o galvoje sukosi mintis: “tai turi būti įrašyta”

Tai o vis dėlto, 5dot pagrindinis apibrėžimas – strictly techno?

Maliboo: Taip, nepamirštant ir penkto taško.

5 dot – tai darbas iš idėjos ar idėja iš darbo?

Maliboo: Darbas iš idėjos ir ne kitaip. Tik tinkamai atlikus šį darbą yra tikimybe, jog už darbą tau bus atlyginta , ir muzika pati galės uždirbti muzikai, be abejo, kol muzika nesisuka Interneto „shopuose“ ir jos negauna vinilo formatu užsienio didžėjai, yra sunku apie tai kalbėti, juk Lietuva – tai cdr, ftp ir daug daug daug pažįstamų kraštas, koks čia biznis.

Ok, kiekvienas leiblas kaip ir privalo turi „turėti“ savo publiką, savo gerbėjus, savo klausytojus ir savo kritikus. Į ką orientuojasi “penkios skilutės”, kokiai žmonių kategorijai “jos” yra skirtos?

Maliboo: Mes neatsiribojam nuo jokios publikos. Muzika – tai ne klubas, į kurį galima įleisti arba ne, jei tavo kedai kitos spalvos. Jeigu muzika patinka – eik su mumis, nes mums pakeliui. Pastaruoju metu techno pamėgo jaunesnė publika

Šį kartą oficialus pristatymas, kodėl?

Maliboo: Užteks slėptis.

Nori viešumos?

Maliboo: Jeigu yra ką parodyti, reikia tai rodyti ir apie tai pasakoti – štai mes, štai mūsų muzika. Prisijunkit. Tiesiog teko susidurti su tokiu dalyku, kaip, kai žmonės, išgirdę muziką sakė: “Geras, kodėl šito neteko anksčiau girdėti?“ Taigi, jeigu muzika bus/gulės namuose, yra sunku tikėtis, kad kas nors, apart kaimynų už sienos ją išgirs.

Nauja rinka, naujas užsiėmimas, nebijai?

Maliboo: Ko gi čia bijoti, čia juk ne metalo kontrabanda, ar kažkas panašaus.

Kadangi naujienos gali būti priimtos, kaip teigiamai, taip ir neigimai…

Taip, gali. Ir labai netgi gali, tiktai žiūrint, kaip tu priimsi tas nuomones, jeigu dėl kiekvienos neigiamos nuomonės, nuleisti rankas, geriau nieko išvis nepradėti, nes įtikti visiems – niekada neįmanoma, o jeigu kritika bus konstruktyvi ir pagrista, likti jai kurčiam – butu kvaila. Visa kritika, kuri yra už skonių ribų, yra priimtina, nes dėl skonių – nesiginčyjama.

Na, ką gi, sėkmės.