MUSCAT / VRR @ Intro

Vakarėlio pradžioje perskaičiau painų “Intro” pranešimą spaudai, kur klubo vadovas lyg ir rengiasi pereiti prie roko koncertų, bet tuo pačiu likti prie elektroninės muzikos – nelygu kaip nuspręs klausytojai. Kaip žinia, “Intro” tai įdomus menininkų klubinis eksperimentas, įsikūręs Meno spaustuvės patalpose. Klubą šią vasarą charakterizuoja balta betoninė kavinė “tusovščikų” nusėsta staliukų eile, kai kitame salės kampe groja jauni ir drąsūs didžėjai. Šį kartą kavinė buvo užbarikaduota statybininkų grotomis, o visi baldai pernešti į tamsią salę, kur kelis kartus vyko didesni šokių muzikos renginiai. Gal todėl valandą iki koncerto garso sistema blarino įvairų “electro(clash)”, kurio nepajėgiau identifikuoti.

Į salę pamažu suslinko apie 100 žmogystų, tarp kurių buvo LNK elitas, kai kurių koncertinių grupių vadybininkai, Darius Maskoliūnas, užsieniečiai ir panašūs. Žiūrovų buvo mažiau, nei prieš mėnesį vykusiame BACEFALŲ gimtadienyje.

Todėl kilo klausimas – ko jie čia atėjo pasižiūrėti – po keturių metų reanimuotos legendinės Vilniaus punk (tiksliau, fall) grupės VERSLO RIZIKOS REZERVAS ar vien merginų kolektyvo, pasivadinusio MUSCAT. Sunku pasakyti, tačiau vakaro eigoje svarstyklės aiškiai svėrė pastarųjų pusėn. Greitai išvydome tokias dailias būtybes su gitaromis, kokių dar neteko matyti. Gaila, aš nežinau (ir iš kur sužinoti?) jų visų vardų, todėl apibūdinsiu jas kaip išeina. Jei nematėte jų pasirodymo per “Tango TV” gimtadienį, tai galiu pasakyti kad atrakcija čia tame, kad grupėje realiai rokenroląGROJA penkios (gražios) merginos.

Merginos stengėsi, ir viskas buvo kaip pridera. Iš pradžių po sceną zujo pankovas grupės direktorius Džonis ir kažin koks su grunge vaikinas, derinęs gitaras. Bet paskui scenoje pasirodė žavusis penketukas su puikutėm žaliom kelnytėm ir visom tom gitarom. Tiesa reikia pasakyti, kad grupėje būgnais groja (ir dar kaip groja, po tiek metų ir žaviai atrodo) Jurga, jau daugiau kaip dešimt metų žinoma iš legendinių požemio projektų ERKĖ MAIŠE ir TURBO REANIMACIJA. Likęs aukštaugių penketukas išsirikiavo, trenkė rokenrolą “The Bitch” (priedainis “I will be rich”), paskui kažin kokią deginančią baladę apie meilę, kurios perėjo į RADIOHEAD “Creep”. Priekyje pradėjo maltis Atsuktuvas su kamera, o jo sėbras Marukas puolė priešais sceną ant kelių (vėliau jis prie jos sugrįžo dar du kartus – su gėlėmis ir alumi, kas labai muzikantes pamalonino).

Kai vokalistė paklausė, ar mes sakysime “Yeah yeah yeah” aš aplamai kone nualpau, nes pagalvojau kad greitai išgirsime kažin kokį koverį iš albumo “Fever To Tell”. Deja, tai buvo klaikiosios 4 NON BLODES dainos koveris, tiesa sugrotas speed punk stiliumi. Ovacijos netilo, o merginos išbėgo į tualetą persirengti, į sceną sugrįžusios su trumpiausiais kiek man teko ant tų lietuviškų scenų matyti sijonais. “Atviortkės” staliukas, aišku, pradėjo reikalauti “papų”, prasidėjo kažin kokios kvailos diskusijos apie “muzikinius papus”, tačiau paaiškėjo, kad MUSCAT iš tikrųjų turi kažin kokią energingą, tokią truputį “šmiš-šmaš-punk-šerbet” stiliaus dainą, lyg ir pašiepiančią vaikinus (dar viena daina pašiepė gėjus). Dideliam nusivylimui, greitai merginų 6 dainų arsenalas baigiasi, tačiau publikos džiaugsmui jos pakartojo savo repertuaro pradžioje grotus gabalus.

Naujas fe-no-me-nas ant mūsų scenos? Man į galvą visą laiką lindo palyginimai su kita merginų roko grupe, prieš maždaug 8 metus siautusia ir nepelnytai užmiršta Kauno SUMERLAND. Ar jaunosios vilnietės geresnės? Kol kas sunku pasakyti. Šiaip ar taip MUSCAT kiek šviežesnės, pas jas yra net dvi gitaristės (kurios moka sugeba netgi “tą” Radioheadų standartų vietą), o ir daug žadanti ritmo sekcija. “Samerlendės” grojo kiek orginaliau (t.y. šizoviau), o savo pirmame koncerte išrėkė “Anarchy In The Uk”. Žodžiu, abi puikios lietuviškos L7 versijos. Tiesa, MUSCAT vokalistės puikus balsas, tik ji viską sugadina bandydama “pasišnekėti” su publika tarpuose tarp dainų (“Mes esame grupytė prieskoniukai”, “išgerkit alučio gerkit gerkit” – tarsi nuo to priklausytų jų alga, ar ką?). Na, žodžiu palinkėkime šiam moteriškam lydiniui jokiu būdu nesubyrėti o jau artimiausiu metu prailginti setą savo kūryba ir lipti ant didžiosios scenos.

O kol kas neužilgo ant scenos atslinko Stavaris ir jo kompanija iš taip pat prieš 6-8 metus triumfavusios Vilniaus grupės VERSLO RIZIKOS REZERVAS ir sušuko “Labas vakaras, gerbiama publika”. Kas nežino, tai VRR buvo puikus Vilniaus undergroundo atsakymas į THE FALL lyderio Marko E. Smitho kūrybą. Taip pat, grupė turi tinkamai jos eee keistumą atspindintį interneto puslapį, kur ir galite susipažinti su jau užverstais jos istorijos puslapiais.

Naujus puslapius atversti VRR nusprendė apsiginklavę ne tik monotoniška senųjų grupės narių būgnininko Smalkės ir bosisto Kareivio kuriama ritmika, bet ir papildomais efektais. Prie staliuko pasidėjusi kokteilį ir sukryžiavusi kojas scenoje pasirodė klavišininkė, o muzikinį foną papildė kažin koks gremėzdiškas elektroninis semplas, skyręs visus grojamus gabalus. Grupė greitai dasikapstė iki savo didžiųjų hitų “Miręs techno muzikos gerbėjas” (priedainis “verkia tėvas ir mama”) bei “Vilniaus miesto svečiai”. Stavaris blaškėsi po sceną, nepamiršęs gitaros, tačiau atrodo pamiršęs su ja parepetuoti. Na, VRR neturi laiko repeticijoms, tai žinojo visi.

Nežinančiam tai galėjo pasirodyti vienas blogiausių visų laikų koncertų su trenktais ir nuo publikos nusisukusiais muzikantais, tačiau mums Stavaris yra mūsų mažyčio laiko tarpelio Davidas Byrne’as ir mes jam už viską atlaidžiai šypsomės. Juolab, kad jis atliko bene šyzoviausią visų laikų lietuviško roko gabalą apie tremtį. Jūs man atleisite, bet aš neprisimenu jo pavadinimo, bet visi buvę juk žino apie ką kalba. Antra, pasirodymo gale REZERVAS pamiršo apie “rezervą” (t.y. prieš koncertą susikurtą ritminį playback’ą) ir be jo pagrojo daug gyviau ir smagiau. Aišku, pasirodymas buvo trumpas, Stavaris neberodė liemenuko, o Kareivis – atsiprašau, na bet ką padarysi.

Dar prieš du metus ant klubo scenos sunkiai įsivaizduočiau visišką sarkazmą apie techno kultūrą deklamuojantį vokalistą (į kurio koncertą kažkas pirko bilietą) arba aukštų draivovų merginų penketuką su įjungtomis gitaromis.

Ratas sukasi, ir tai tampa realybe. Žiūrėk, išvysime ir gyvą EXEM pasirodymą ar kas ten dar iš ano dešimtmečio nereanimuotas?