DotJazZ # 1 – THE CHEMICALS live @ JazzClub

…jau atsibodo slankioti pro apmirusį džiazo klubą ir kaskart vis abejingiau žvilgčioti, kas šiandien programoje. Neskaitant savaitgalinių lietuviško džiazo grandų su didžiulėmis įėjimo kainomis, darbo dienomis nieko doro nevyksta. Todėl šį antradienį, informaciją gavusi, beje, irgi ne iš išankstinės reklamos prie veiksmo vietos, o iš visagalio interneto, nematau reikalo vakaro nepraleisti ten, kur seniai bebuvau, paklausyti tų, apie kuriuos atsiliepiama labai neblogai ir išsiaiškinti kas per daiktas tas DotJazZ?..

Reklaminis plakatas ant klubo durų taip ir neatsirado iki pat dešimt po aštuonių, nors ir buvo prašyta jį ten pakabinti. Vietoj jo – “Šiandien: sultinys su frikadelėmis”… Besvarstant, kuris iš THE CHEMICALS sultinys, kurie frikadelės, nusileidžiu rūsin. Pirmyn-atgal migruojanti, erzeliuojanti auditorija kiek suglumina: nesimato nė staliukų. Tiktai šen bei ten dideliu greičiu migruojantys bokalai maršrutu baras-dislokacijos vieta, rodo, jog visas dvylika (ar kiek ten) stalų jau okupuoti. Beieškant padoresnio kampo netoli scenos, apsimėtau keliais žodžiais su keliais (ne)pažįstamais tūso (sprendžiant iš bendrų nuotaikų, toks šviečiasi..) dalyviais.

Dauguma sakėsi atėję paklausyti “chemikų”, o apie “DotJazZ” išgirdę tik pačioje koncerto pradžioje, kuomet gitaristas pristatė grupę “prezentuojančią” šį vakarėlių ciklą. “Na, jei bus gerai, bus dar kur lankytis antradienio vakarais”,- primetu ir susikoncentruoju ties scenoje vykstančiu veiksmu. Kas vyksta salėje, labai gerai jaučia mano nugara.

Pradžia gana įspūdinga – nedažnai tenka dabar išgirsti gyvai ir su šarmu grojamą tokią muziką. Tokią – tai džiazrokas su funk, latino ir reggae priemaišomis. Po pirmojo seto pusvalandžio euforija aprimsta, susirandami savi stalai su savais gėrimais; prie scenos lieka virti krūvelė “savų”, kiti maloniai bendrauja draugijoje ir tuo pat metu netiesiogiai seka, kas vyksta scenoje. Dar reiktų pažymėti, jog teminė muzikėlė grojo ir prieš koncertą. Jei neklystu, NILS LANDGREN FUNK UNIT ir kitas funk džiaugsmas.

Per pertrauką tarp setų, nusiiriu iki baro, kur bazuojasi kiek vyrėlesnė publika, nei prie pat scenos; persimetu keletu žodžių apie jaukią atmosferą ir neprastą apyvartą (o ko daugiau reikia geram vakarėliui?) su barmenu, sužinau apie netolimoje ateityje planuojamą antrą netradicinio TaškasDžiazo projektą. Antrą veiksmo dalį prasidėjus praneša ošiantys iš pasitenkinimo žiūrovai dėl topinio grupės gabalo “Laukinis Daiktas” – laisva Jimi Hendrix interpretacija. Dar pusvalandis tokio ošimo ir viskas arėtja pabaigon. Vėl per kolonėles funk, vėl būriai mergyčių aplink muzikantus, vėl “dar vieną alaus” bare.

Vakaro koda graži. Bus daugiau.