LEGENDARY PINK DOTS @ Mulen Ružas

Sunku patikėti, kad ši grupė Vilniuje grojo prieš 3 metus – nes jų psichodeliniai viražai galvoje tebeskamba ryškiai ir spalvingai. Bet kalendorius patvirtina, kad šioje vietoje laikas išsikraipė tarsi suvalgius “markę”.

Pagaliau gavau progą apsilankyti “jau-beveik-metalo” klube “Mulen Ružas”, įrengtame buvusiame kino teatre. Iš Berlyno atvykęs pažįstamas pasakoja, kaip ieškojo klubo: “Prie laiptų marozai geria degtinę “s gorla” – turbūt ne čia. Apėjau pastatą, žiūriu – tokia sentimentalesnė publika – turbūt čia”. Klubas pasitinka didele mene, truputį juokingu baru ir sale “karstinėmis” lubomis. Interjeras dvelkia tokiu ’80-ųjų pabaigos neo-Sąjūdžio kooperatyviniu modernu, bet, žinoma, šįvakar tai ne svarbiausia.

Nors prie įėjimo stoviniavo tik kelios žmogystos, viduje po truputį darėsi karštai tiršta – galų gale, prisirinko apie 300 įvairiausių personų: nuo ekstremalo McKaro iki “eurovizinio” Dariaus Užkuraičio, nuo gotų iki rastamanų, nuo … iki …

Koncertą pradėti buvo patikėta šiemetinio festivalio “Mėnuo Juodaragis” atradimui – vos pernai susikūrusiems kauniečiams A20D (AUTIZMAS 20-ČIAI DIENŲ). Neo-folkas maišytas su elektroniniais garsais. Užmetu ausį: ant elektroninio pagrindo aidi sutartinės, garsas baisokas. Nesuintriguoja…

Po to – pasirodo vienas didžiausių koncerto organizatorių “Dangus”, ir visos LT, pasididžiavimų – industrial, ambient, minimal, folk projektas GIRNŲ GIESMĖS. Gaila, šįkart – be jokio video, todėl žiūrėti ypatingai nėra į ką, tačiau paklausyti tikrai yra ko. 1996-aisiais “išmalto” projekto vadas Laurynas Jukonis yra pakankamai giliai įlindęs į ūkanotų garsų pasaulį. To įvertinimas – kvietimas į “Wroclaw Industrial Festival” Lenkijoje. Bet geriau tokios muzikos klausytis ramioje aplinkoje.

Scenoje pasirodžius LEGENDARY PINK DOTS, kyla didžiulės ovacijos. Tuo tarpu plikagalvis pučiamųjų guru Niels Van Hoornblower pridėjęs pirštą prie lūpų ir gūžčiodamas pečiais tarsi rodo, kad nėra čia ko klykti. Pažįstamas pasakoja, kad Niels, nusipirkęs naują instrumentą, kelias savaites grojo juo “mėnulinėje” Islandijos gamtoje. Šiame koncerte jis grojo bent 4 instrumentais, kartais ir susikišęs į burną du iš jų.

Grupės senbuviai nuo 1980-ųjų elektroninių garsų meistras Silverman ir vokalistas Edward Ka-Spel pamažu pradeda sukti savo užburiančias spirales. Visa tai, ypač Edward balsas, primena ankstyvuosius PINK FLOYD ir kitus to meto “pasąmonės analizuotojus”. Mintyse pagalvojau, kad būtų smagu pamatyti kitus anglų “grybautojus” OZRIC TENTACLES. Koncerto leitmotyvu tapo bent kelis kartus pakartota frazė “Fly away”.

2003-aisiais metais prie grupės prisijungęs jaunas gitaristas koncerto pradžioje atrodo nedrąsiai, vis žvilgčiodamas į kitus grupės narius, atsargiai užgaudamas stygas, bet vėliau įsijautė.

Visai kitaip atrodė Silverman, “darydamas” savo aparatus arba kaip burtininkas mosuodamas rankomis virš “termovokso” (ar kaip jis ten vadinasi). Toks instrumentas jam labai “prie veido”.

Iš esmės, šis koncertas buvo gerokai ramesnis už jau minėtą 2001-ųjų pasirodymą – tik pačioje pabaigoje, jau per bisą, LEGENDARY PINK DOTS įsivėlė į beprotišką psycho garso sieną. Jei tikėti koncerto organizatoriumi, koncertas baigėsi todėl, kad jos metu sudegė kažkas iš aparatūros. Belieka pridurti, kad prie ypatingos koncerto atmosferos prisidėjo ir tinkamas apšvietimas, organiškai susijungęs su muzikantais ir jų garsais.

Visa mistika baigėsi, kai salėje užsidegė “normali” šviesa, o iš užkulisių išlindę muzikantai puolė bendrauti su vienaip ar kitaip pažįstamais vietiniais melomanais.