Rebel Rock @ Taurapilis, Utena

„Anarchistai“, – riebiai nusispjauna įmitęs policijos pareigūnas, kartu su kolega atkėblinęs palaikyti viešosios tvarkos prie Utenos kultūros centro „Taurapilis“. „Anarchistai“ – tai keliasdešimties margaspalvių jaunų žmogelių grupelė, susirinkusi į, kaip oficialiai skelbiama, antrąjį respublikinį jaunų grupių festivalį „Rebel Rock“. Nejaugi mes galime jį galime praleisti?

Jaunų grupių festivaliai-konkursai pastaruoju metu tapo tikru mados klyksmu. Jei prieš penkiolika metų išsižioję laukdavome „Blogiausių grupių festivalio“, bene vienintelio renginio, kuriame grodavo jaunos, ir ko gero įdomiausios to meto Lietuvos grupės, dabar gi tų jaunų grupių festivalių – nors vežimu vežk. „Naują kraują“ keičia „Iš lempos“, „Duris“ – „Euro rock“. Bet kas smagiausia, nemiega ir periferija. Taip ir balandžio pabaigos savaitgalį vienas grupes pas save viliojo Birštonas, kitas – uteniškiai.

„Rebel Rock“ – tai kelių Utenos entuziastingai nusiteikusių gimnazisčių projektas, palaimintas Utenos savivaldybėje ir net sulaukęs miesto galvos vizito. Kartu su keliasdešimties paauglių minia besiverždamas pro duris pajutau stumtelėjimą petimi – lyg koks „hokėjistas“ būtų panaudojęs jėgos veiksmą. Oho – pats meras A.Katinas veržiasi į rokenrolo šventę. Pasirodo, ne tuščiomis – festivalio-konkurso nugalėtojams buvo pažadėtas asmeninis mero prizas – tūkstantis litų.

Rėžęs entuziastingą ir bene trumpiausią kalbą savo karjeroje, meras gana greitai dingo iš klubo, kurį jau buvo pripildžiusi ir jaunuomenė, ir keli žilstelėję Utenos maišto kultūros veteranai. Išmušė roko valanda. Konkurso sąlygos gana griežtos – kiekvienas kolektyvas atlieka po tris kūrinius, skambant paskutinei dainai sekančios grupės nariai jau ginkluojasi savais instrumentais ir artėja prie scenos. Nors iš pradžių ir abejojau, ar per tris dainas grupės spės išreikšti savo požiūrį į socialines problemas, euro įvedimo 2007 metais būtinybę ir kaip tik tą dieną nuvilnijusi skandalą apie V.Uspaskicho nelegalias meiles, tačiau, pasirodo, „trijų dainų“ programa buvo idealus sprendimas. Pasirodo, ir per tris kūrinius galima įvertinti jaunimo potencialą.

CREEP CREED (Kostas Pistoletas vertina 5/10) – bene įdomiausiai nuskambėjusi anykštėnų melancholija. Buvo įdomu stebėti, kaip su b side projektu KARVĖS PIMPALAI įrašęs absoliutų Ore Grotuvo hitą „Ryžą boba“, CREEP CREED lyderis su savo bendraminčiais apsimetinėja „anykštėnų reidiohedais“.

INSIDEAD AGAINST (Kostas Pistoletas vertina 4/10) – lietuviškai sunkiai kalbanti, tačiau visai neblogą standartinį a la ZEMFIRA roką atliekantis kolektyvas. „U menia depresija“ – šaukė iš Visagino atvykusi gana gausi palaikymo komanda, ir pajutau, kad iš tikrųjų depresija yra čia pat.

Kai ant scenos užlipo NOVENA (Kostas Pistoletas vertina 2/10), iš karto prisiminiau jų interneto svetainėje perskaitytas kūrybines gaires: nuo melodingo pop punk iki melancholiško roko. Tačiau viskas, ką sugenėjo išspausti jaunieji ukmergiškiai – tai gerokai pridvisęs rokelis, dar labiau prispaustas košmarišku BON JOVI „koveriu“ „It’s My Life“. Žiūrint į iš ekstazės šokinėjančią minią, darėsi baugu, kad galbūt ne čia patekau.

Kamufliažines kelnes apsitempęs kauniškių grupės SWEETNESS THEORY (Kostas Pistoletas vertina – 6/10) lyderis bent porą minučių grimzdo į prisiminimus apie pirmąjį pasirodymą „Rebel Rock“, pasigyrė, kad trio jau tapo penketuku, ir patenkinęs kalbų troškulį griebėsi veiklos. Tarp MUSE ir MANIC STREET PREACHERS plaukiojančios gitaros, labai neblogai paspalvintos geriausias indie tradicijas primenančiomis gitaros soluotėmis bei smuiko intarpais, būtų palikusios bene geriausią įspūdį, jei tik vaikinai savo instrumentams būtų pridėję daugiau masės. „Du alaus“, – po savo pasirodymo priėjęs prie baro išdidžiai pareiškė SWEETNESS THEORY lyderis, glėbyje spausdamas nuodėmės vertą merginą. Štai toks, tas jaunasis rokenrolas.

Išlipus į sceną kupiškėnams NIEKO TOKIO (Kostas Pistoletas vertina 6/10), buvau šventai įsitikinęs, kad netrukus ausis užlies porcija krikščioniško roko. Didžiam mano nustebimui, viskas išvirto į nedidelį funk karnavalą.

Lygiai tokiu pačiu karnavaliniu principu – tiki šįkart pasikinkę ne funk, o bliuzo ir rockabilio mišinuką „Rebel Rock“ tęsė ir dar vienas atominio miestelio kolektyvas CRAZY BLUESERS (Kostas Pistoletas vertina 6/10).

Iš Žemaitijos širdies – Kelmės į Uteną atlėkę OBERTONAS (Kostas Pistoletas vertina 5/10) galvojo pavergsiąs publikos širdis džiazroku, ir skaudžiai apsiriko – dauguma publikos visas tris dainas mirko bare.

Zarasiškiai EMPTY BOX (Kostas Pistoletas vertina 2/10) su savo nykiu pop punk standartu ėjo ir praėjo. Tačiau viena ausim girdėjau, kaip juos gyrė jaunos merginos.

Kur kas įdomiau buvo stebėti į mikrofoną įsikibusi vilniečių BEHIND BARS (Kostas Pistoletas vertina 6/10) vokalistą: amerikinis college rock augina šaknis ir mūsų žemėje. Nors merginų spiegimų ir nesigirdėjo, tačiau galima kirsti lažybų, kad BEHIND BARS vaikinai kartu su kitais panašios stilistikos lyderiais CARAMEL MEMBERS netrukus išsirengs „Panelės“ arba „Cosmopolitan“ puslapiuose.

Kiti vilniečiai BLACKOUT (Kostas Pistoletas vertina 4/10) matyt surado savo tėvų ilgai slėptas AC/DC plokšteles ir dabar mėgina daryti tai, ką prieš dvidešimt metų sėkmingai darė TIGRO METAI – sėti hardroko sėklą. Tačiau labai abejoju, ar po šio pasirodymo Utenos daugiaaukščių sienos bus išmargintos grafičiais; „BLACKOUT – dievai“.

Pagrindiniu vakaro akcentu tapo dar vienų visaginiečių UPPLEBEW PROJECT (Kostas Pistoletas vertina 6/10) pasirodymas. „Adidas metal matyt niekada nemirs“, – pagalvojau žiūrėdamas į baltutėliais atominės elektrinės darbuotojų kombinezonais įvaizdį susikūrusius visaginiečius. 40 žmonių palaikymo komanda, sudariusi kone pusę viso festivalio auditorijos, šėlo taip, lyg prieš juos scenoje būtų buvę ne jų kaimynai, o pats sportmetal didvyris Fredas Durstas. Kai po mano kojomis dužo alaus butelis, supratau, kad abejoti neverta – Utenos mero asmeninė premija iškeliaus į Visaginą.