Neoninės Biblijos beieškant

Kai eini Skavstos oro uoste pro kiosko lentynas, visų 2007 metų balandžio mėnesio muzikinių žurnalų priekinio viršelio viršutinė eilutė tai įkyriai pabaksnoja: „ARCADE FIRE. New Album reviewed“. Daugelyje jų „Neon Bible“ viršelį rasite ir pagrindiniame reklaminiame 4-tajame puslapyje, o prie vieno jų netgi pridėtas kompaktinis diskas „Wake Up!”. Jame kuriame pasakojama apie pastaraisiais metais Amerikos kontinente iškilusią naują, galingą savito indie bangą. „Wake Up“ – šia daina savo koncertus ir baigia kanadiečių grupė ARCADE FIRE.

Vadinasi, būtent amerikietiškas indie dabar madoje. Ir kodėl gi šitaip?

Prieš tris metus tyliai, paskui pusbalsiu, paskui garsiai (kritikų balsų dėka) debiutavęs albumu „Funeral“ Kvebeko kolektyvas ARCADE FIRE nubrėžė naujus muzikos standartus. Pirmą kartą madingiausia pasaulio grupe tapo sutuoktinių, o tuo pačių ir dainų autorių Win Butler ir Régine Chassagne suburtas nedidelis orkestras. Bene pirmą kartą žmonėms įdomiausia tapo stebėti ne nuo alkoholio, kokaino ir heroino kamuolio apsvaigusių dvidešimtmečių draskymąsi scenoje, o bene dešimties narių aistringą orkestrą su didingais priedainiais. Šeimyninį orkestrą. Toks tas konfirmuotas XXI –ojo amžiaus indie rokas. Kadangi jų diskų nepirkau, nusprendžiau susimokėti nors už koncertą.

http://www.youtube.com/watch?v=CVC47gQ-X60

„Arkeidų“ koncertas vyksta klube „Cirkus“ (kuris iš tikrųjų yra nedidelė cirko arena, dar neišsivedinusi po vakarykščio Damien Rice koncerto), įsikūrusi Djurgarden rajone, visai šalia Skansen parko. Niūrų kovo dangų rėžia prožektorių šviesos, o prie tramvajaus stotelės mane pasitinka bilietų perpardavinėtojai ir pirkėjai. „Ar neturiu bilieto? Neduosiu, nes į koncertą atskridau iš Lietuvos!“ „Tikrai?“ – antakį kelia linksmai liūdnas švedas.

Ir čia jie visi tokie – pasirėdę prabangiai, bet atrodantys keistai, susikaupę ir tuo pačiu žibančiomis akimis. Koncerto apogėjuje jie visi stovės ir plos, o kol kas „geria“, tiksliau „gurkšnoja“. Cirko baras užgrūstas, nereali nuolaida – uz 33cl buteliuką tuborgo suplosi vos 30 kronų (10 litų). Centre jau statoma aparatūra – afterparty metu čia didžėjaus merginos iš grupės ELECTRELANE, o kol kas jos ant scenos. Jų grojama muzika – įrodymas, kad britų vaikai rokerolą (tiksliau post-shoegaze) su motinos pienu gauna visi – ir berniukai, ir mergaitės.

„Mūsų naujo albumo muzika – tai tarsi stovėti ant okeano krašto“, neseniai interviu tarstelėjo brolis Butleris, o kol mes laukiame to okeano ošimo, penketas parankinių atidenginėja ant scenos sustatytus instrumentus, kaip prieš laidotuves uždangstytus skudurais. Vargonai, būgnai, klavišiniai instrumentai, ir kaip pamatysime vėliau – smuikai, valtornos, įvairiausia perkusija, bandža ir tradiciniai rokenrolo instrumentai. O kol kas iš sustatytų dėžių ekranų sklinda sena prancūziška melodija ir 30-ųjų aktorės riksmai…

Bet štai jie ateina, vienas, kitas, trečias… devinta, dešimtas… Jeremy Gara smogia į būgnus, Winnie paklausia, kaip publika laikosi, ir bandžos akordai liepia negesinti variklio „Keep The Car Running“… Vėliau seka senai naujas grupės superhitas apie užmigimą „No Car Go“, o dar vėliau
Chassagne perima mikrofoną ir žaisdama pirštinėtomis rankomis tarsi Björk sudainuoja himną savo tėvynei… „Haiti“. Tuo tarpu Win jau keiksis, nes jo prarėktas infekuotas balsas skamba vis prasčiau, ir galima nesunkiai nuspėti, kad šios gastrolės nesitęs amžinai (mano laimei, jos nutrūko kitądien Osle…).

Scenoje plieskia neoninės biblijos simbolis, ir grupė, besikeisdama instrumentams atiduoda duoklę savo naujajam darbui. Iš tikrųjų, anapus Atlanto – tiek Amerikoje, tiek Kanadoje jis yra pirmosiose vietose pagal pardavimus, o čia grupė groja palyginti mažoje salėje – atrodo, tuoj įžengs į minią (ką dažnai ir daro). Pro šalį bėga „Black Mirror“, Reginos „Black Wave“ virstantis į Win „Bad Vibrations“, „Neon Bible“, „The Well and the Lighthouse“ ir didingas „Windowsill“. Nežinau, kiek religijos, ir kiek paprasto nusivylimo yra naujame albume, bet grupė atlieka tai kaip episkopatinės bažnyčios choras.

http://www.youtube.com/watch?v=Opp-40GnHwc

Ši biblija gali nebūti šventa, bet salėje įsiplieskusios šviesios skelbia, kad laikas dainuoti visiems ir kartu. Senokai nepatyriau šio jausmo… Sūnus ir dukra iš „Rebellion / Lies“, vyresnysis brolis Aleksandras iš „Neighbourhood #2 Laika”, tėvai iš „Neighbourhood #1 Tunnels” – visi jie čia ir dainuoja kartu su mumis. ARCADE FIRE tikrai iškėlė naują kartelę gyvo garso šou ir brandžių temų atžvilgiu. Tarsi kokia SKYLĖ su Aiste Smilgevičiūte ir dar keturiais talentingiausiais Lietuvos džiazo smuikininkais būtų staiga tapusi populiariausia grupe mūsų mieste. Ir mes visi žinom tekstus, ir mes visi su visais skandinavais visais kanadiečiais šaukiam nežinia kam „Wake Up!!!”.

http://www.youtube.com/watch?v=HxZHLXFxWnQ

Kitą dieną įgūžu į laivą, plaukiantį po Stockholmo archipelagą, pro šalį plaukia pilkas vanduo, pilkas rūkas ir pilkos tvirtovės (jei neskaityti praplaukiančių vandens motociklais lenktyninkų). Darosi gūdu, kurgi mano veidrodis… ir aš įsijungiu telefoną su praėjusios dienos įrašu…