Battles – Mirrored

Jau senokai tikiu, kad muzikos stilius math rock buvo išrastas tik todėl, kad šią etiketę būtų galima užklijuoti atlikėjams, kurių muzikos į jokio žanro ar stiliaus rėmus negali sukišti net jai būdingas pastovus ritmas bei gitaros partijos. BATTLES patvirtina mano teoriją ir apskritai savo debiutiniu albumu spjauna ant visų etikečių. Grupės siūloma muzika turbūt labiau patiks net ne roko, o elektronikos gerbėjams. Išgirdus “Mirrored”, tokie dalykai kaip SIGUR ROS, “Un chien Andalou” bei katė su nykščiais nebeatrodo keisti.

Jei kreiptumėte dėmesį tik į BATTLES pavadinimą, „Mirrored“ viršelį ir narių išvaizdą, tikriausiai palaikytumėte juos kokia nykia THE STROKES koverių grupe ar šiaip apgailėtinais žurnalo „New Musical Express“ globotiniais. Tačiau gebantiems klausyti po neypatinga išore besislepianti ypatinga muzika gali pasiūlyti daug daugiau. Magišką kelionę energingais būgnais ir švilpavimu pradeda „Race: In“, ir kvapą sunku atgauti iki pat viską užbaigiančio „Race: Out“.

„Ddiamondd“ (ant klaviatūros neatsisėdau, D raidžių tiek ir yra) kiek sugadina anksčiau instrumentine buvusios grupės albume pirmą kartą pasirodžiusio vokalo sukeltą įspūdį: Tyondai Braxtonas skamba kaip sugreitinti ir efektuose išmaudyti ARCHITECTURE IN HELSINKI. Nereikalingai pretenzingas ir dainos pavadinimas – nešioti ženklą mane išmetė iš art school jau seniai nebėra teigiamas dalykas, juolab, kad BATTLES to nereikia. Nuolat keisdamas pavidalą, vokalisto balsas gana maloniai papildo dainas iki pat „Bad Trails“ viduryje pasigirstančių primityvių šūkčiojimų, kokių šiaip galima tikėtis nebent grupei išbandant mikrofono veikimą. Pats gabalas skamba kaip THE ALBUM LEAF ir „Maximoje“ parduodamų relaksacinių kompaktinių diskų muzikos sintezė su neapibrėžiamos baimės pojūčiu. Tiesa, baimė sąlyginė: kitam tai gali būti tik neištirtos erdvės sukeltas jaudulys.

Pirmasis singlas „Atlas“ – turbūt lengviausiai virškinamas masinės auditorijos, tačiau jei nežiūrėsime į tai, kad radio-friendly šis kūrinys tampa tik dėl taip dažnai nesikeičiančios temos ir lygių, vienodų instrumentų partijų, bus nesunku atrasti ne vieną geresnę dainą.
„Tij“ pateikia visą rinkinį garsų, kuriuos apibūdinti tegalima vaizduotės sukeltais vaizdais: žagsulys, liepsnos, fejerverkai, girgždančios durys, atodūsiai, lygiu paviršium riedantis apvalus objektas. Jei BATTLES muzikai būtų galima pritaikyti dailės terminus, „Mirrored“ būtų šedevras, talpinantis siurrealizmo, futurizmo ir impresionizmo bruožus. Nepaisant beveik KRAFTWERK primenančio tikslaus, mechanizuoto skambesio ir vaizdą iškreipiančių efektų gausos, grupės debiutiniame albume didelį vaidmenį vaidina ir įspūdis, emocija; pastaroji ypač išryškėjo pridėjus Braxton vokalą. Tai miestas su savo ofisais ir fabrikais, tačiau po asfaltu jaučiasi Žemės pulsavimas.

Atiduočiau paskutines kelnes, kad pamatyčiau, kaip ši atlikimo technika chaotiška, tačiau šiaip stebėtinai darni muzika atliekama gyvai. Kaip gaila, kad jai nėra šansų sulaukti pelnyto pripažinimo vien dėl mažai kieno mėgstamo eksperimentinio skambesio. O šiaip – ausines ant ausų, užsimerkt ir baltojo triušio ola žemyn.

[ag]