Praeitais metais nusprendžiau atlikti nelengvą ir, kaip vėliau paaiškėjo, psichinei sveikatai pavojingą eksperimentą – ėjau į absoliučiai kiekvieną teatro premjerą. Vakarais po alinančios darbo dienos, savaitgaliais po triukšmingų vakarėlių, per speigą, per lietų, per purvyną tik tam, kad akylai stebėčiau, įtemptai galvočiau ir pagaliau galėčiau atsakyti, kam eiti į teatrą.