Artūro Areimos premjera Vilniaus senajame teatre reflektuoja miesto žmogaus tvarumo ir egzistencinės prasmės klausimus. Susidėti skyrybos ženklus šiuo atveju reiktų patiems žiūrovams: režisierius primygtinai klausia, kur yra riba tarp miesto ir žmogaus, kas yra žmogus mieste, miestas žmoguje, kūnas ir egzistencija miesto kontekste.