Iš karto aišku – gitara šiame albume užima gerokai svarbesnį vaidmenį nei anksčiau.
Įtariu, „Kofe-inno“ paaugliams tokia kavos pertraukėlė nelabai patiktų, nors būtų visai naudinga supilti jiems į gerklę ko nors sprangesnio nei latte.
Pirmoji frazė šiame albume yra „street rock’n’roll“ ir tai iš esmės duoda toną triukšmingam pankiškam pusvalandžiui, kurį praleidžiu su šiuo kvartetu iš Italijos. Visada duodu papildomą pliusą atlikėjams, dainuojantiems savo gimtąja kalba – šiuo atveju grupė jį užsidirba. Kartais atrodo, kad Ramones ir Motorhead uždainavo itališkai.
Dar praėjusiame amžiuje pradėję groti vilniečiai Toro Bravo metus pradeda su nauju – jau šeštuoju – albumu. Kai kas aplink kalba, kad jis – geriausias grupės diskografijoje.
Dž. W. Bušas rodo fuck’ą, vietoje jo veido – užpakalis, vienišas demonstrantas prieš policininkų skydus, global warming, be free, fuck the system – tokios tradicinės temos Sanatorijos viršelyje. Būtų artimiau jei fuck’ą rodytų Imbrasas, Paksas ar bent Brazauskas.