Kaip Čikagoje gimęs žanras, suformavo elektroninės muzikos kultūrą ir gydė socialines žaizdas. Ko gero, kiekvienas mūsų savo kasdienybėje vienaip ar kitaip susiduria su muzika. Nesvarbu, ar tai būtų ausinukai, virpinantys ausų būgnelius tiesiai iš Spotify, stovint susigrūdus troleibuse, radijas automobilyje, […]
Už betoninių sienų, girdintis intensyviai garso kolonėlių žemųjų dažnių vibracijai, agresyviems muzikos ritmų dūžiams, girdintis žmonių kalbėjimo, šūksnių, šokio bei kitų garsų mišiniui, kyla klausimas – kas ten tokio? Ten – hedonistinio pasaulio apraiška, kurią galima pavadinti reivu. Reivo kultūra lydi jaunąsias kartas nuo aštuntojo-devintojo dešimtmečio pradžios daugelyje šalių. Ši subkultūra, apipilta meile, pagarba, kritika, ir pripildyta turtingos istorinės praeities, toliau skverbiasi į modernių dienų laikus, skindamasi kelią link kiekvieno potencialaus jos naujo išpažinėjo. Šiandien mums apie tai, kaip reivas yra matomas jaunų žmonių akimis pasakoja reivų lankytoja bei šios kultūros gerbėja Elzė, intensyviai reivus lankęs, bet visa tai metęs Aurimas (vardas pakeistas, bet žinomas autoriui) bei žymios Lietuvos reivų didžėjos pseudonimais Et Cetera ir Sinisteria.