Sintetinė 80’s ryžaplaukė bando užkariauti pasaulį. Mane, kaip vyriškos giminės atstovą tokios damos žavi.
Efektuotuose gitaros rifuose galėjai surasti tiek Cocteau Twins, tiek Slowdive atgarsių, o Karen Voigt švelnus balsas taip pat neatsilieka nuo bazinių dream pop kanonų.
Džimis Egaras sostinėn užsuko be didelio ažiotažo, nors tokio kalibro atlikėjui didesnis sambrūzdis lyg ir priderėtų.
The xx toli gražu ne potencialių hitų kūrėjai ar stadionų drebintojai. Greičiau nepaaugliškai santūrūs menininkai, ramiai plėtojantys savo viziją bei atsargiai balansuojantys ties trapia pop ir experimental riba.
Dar visai neseniai mėgavomės nuostabiais švedų formacijos „Air France“ EP’ukais dvelkusiais dolce vita nostalgija, tropikų rojumi bei saulėlydžio paplūdimiais.