Geras koncertas. Labai profesionali grupė, geras garsas (vietinis aparatas, Edmundas Zazerskis), gera publika, geras klubas. Vienas minusas – blogas matomumas, nes grupės reikalavimu scenos grindys gal 1.20 m aukštyje, o salės grindys visiškai horizontalios, tai iš toliau gali matyti tik galvas arba nieko.
“Talentų fabrikas”, tai, grubiai tariant, jaunų grupių festivalis-konkursas, kurio laimėtojas, kaip pagrindinį prizą, berods, gaus 10 valandų vienoje įrašų studijoje. Tikras mizeris, bet vis šis tas.
Mindamas ūkanotomis Kretingos gatvėm, galvoju, kaip blogai atrodys šis mielas miestas, kai jo centre seną kino teatrą, ant kurio stogo mano vyresnys brolis pasakojo tempdavesis mergas slapčia parūkyt, pakeis dabar statoma “Maxima” ir miesto aikštė pavirs mašinų ir celofaninių maišelių aikšte. Gerai kad šitą nesamonę dengia rūkas ir dar labiau apsidžiaugiu girdėdamas kažkur bumpsinčius muzikos garsus.
16:30 Milžiniški Šiaulių parodų rūmai šurmuliuoja: statoma scena, jungiamas aparatas, montuojamas apšvietimas, zuja organizatorės, ir jaučiasi kažkoks džiaugsmingas susikaupimas sumišęs su mažyčiu nerimu – juk taip seniai šiauliuose nebuvo jau legenda tapusių “alternative” koncertų. Visas tusiukas žada vykti antrame aukšte esančioje didžiulėje salėje aukštomis lubomis – ir jau vien tai leidžia spėti, kad garsas nebus stebuklingas.
Autostradoje rūkas bando įtraukti į savo glėbį. Priekyje žybsi raudonos lemputės, netikėtai dingstančios migloje. Žemė jau alsuoja pavasariu po saulėtos dienos. “Ryralio” kolektyvas vėl kviečia į savo pasisėdėjimą.