Mindamas ūkanotomis Kretingos gatvėm, galvoju, kaip blogai atrodys šis mielas miestas, kai jo centre seną kino teatrą, ant kurio stogo mano vyresnys brolis pasakojo tempdavesis mergas slapčia parūkyt, pakeis dabar statoma “Maxima” ir miesto aikštė pavirs mašinų ir celofaninių maišelių aikšte. Gerai kad šitą nesamonę dengia rūkas ir dar labiau apsidžiaugiu girdėdamas kažkur bumpsinčius muzikos garsus.