Taip jau įprasta: į šokius eit bent valandą ar pusantros vėliau, nei jie prasideda, tuo labiau jei prasideda jie devintą. Žinot, kaip būna: pirmas porą valandų vistiek mažai žmonių, vangiai stoviniuoja sau kas kur. Taigi, ir į “Just One Kiss” atėjom kokių pusę vienuolikos.
Labdaringas festivalis buvo dalis akcijos, skirtos paremti Šalčininkų rajono vaikų globos namus: šeštadienį nuo pat ryto iki vakaro vyko folkloro atlikėjų pasirodymas, Eišiškėse (Šalčininkų raj.) vyko vienos žinomos Lenkijos tapytojos paveikslų aukcionas, dalį lėšų pervedė įvairios institucijos ir privatūs asmenys. Iš viso buvo surinkta virš 6 tūkstančių litų + įvairių labdaros daiktų, kurie bent kiek palengvins vaikų gyvenimą.
Prisipažinsiu, ėjau ten, nes su draugėmis turėjome kvietimą kišenėje ir žinojau, kad už bilietą mokėti nereikės. Nieko nesitikėjau. Ir, atvirai kalbant norėjau trumpai pabūti ir bėgti “tūsintis” kitur.
Tai gal jau koks penkitūkstančiaiketuriasdešimt devintas Never 130 renginys šioje Vilniaus bohemščikų-rastamanų ir šiaip, įvairaus plauko perėjūnų pamėgtoje viečikėje, tačiau kažkaip neteko nė karto ten pabūti, ir, pasirodo, esu permestas per borta su savo neišprusimu.
Žinote, Sheezophonic renginių serija, nors ir nesiekianti prieštvaninių laikų, tačiau jau turi šiokį tokį ‘brandą’. Iš boogaloo gelmių galima laukti ir sulaukti tikrai kokybiško ir neordinaraus “stafo”, tačiau visgi neapsieinama be štai va tokių nesusipratimų, kaip antai DJ Chak. Šventai tikėjau kokybe, ir staiga tapau nusivyles.