Sheezophonic @ Gravity

Žinote, Sheezophonic renginių serija, nors ir nesiekianti prieštvaninių laikų, tačiau jau turi šiokį tokį ‘brandą’. Iš boogaloo gelmių galima laukti ir sulaukti tikrai kokybiško ir neordinaraus “stafo”, tačiau visgi neapsieinama be štai va tokių nesusipratimų, kaip antai DJ Chak. Šventai tikėjau kokybe, ir staiga tapau nusivyles.

Siekdamas sutaupyti neitin lengvai uždirbamas babkes, atsigrūdau į g veik pora minučių po dešimtos, ir atmestinai užmetęs alkūnę ant baro pertvaros, nusiteikiau palaimingai, ausis po truputi knebinėjant tomo boo etatinei programai. Kiek vėliau beatas staiga pasikeitė, ir net nevertėjo kilti nuo sopkutės, norint suprast, jog tai tiufrešas. tiufrešas. Beje, jei jau taip įsigilinti į renginio eigą, galima būtų pastebėti, jog dj chak dar turi gerą gabalą laiko praleisti studijuodamas ‘scratch’ technoliogijas bei subtilybes, nes jei jie abu kartu staiga imtu ir sudalyvautų tame idiotiškame dj čempionate, tai duodu bb nukirst, labai staiga aišku pasidaro, kas laimėtų. Na, neesmė. Galbūt.

Esmė visgi yra kontekste. Kokio velnio mes čia susirenkame ir kokio velnio mes ko nors tikimės? Kas yra visos šitos lietuviškos tusovkės variklis, kur idėja? Kur stilius ir autentiškumas? Čia šiaip, klausimai ateičiai ir apmastymui, galbūt netgi tik man pačiam, tačiau būtent tuomet, kai baigėsi 2fresh setas ir prie pafų stojo dj chak, man pradėjo kilti aibės panašaus pobūdžio mįslių. Tiesiai šviesiai ir labai subjektyviai (netaikant į kokį tai apmastytą ar užangažuotą objektyvumą) turiu pareikšti, jog tas bičas, nors koks jis galbūt bebūtų čiotkačius (anot vieno mano bičiulio) ar simpatulka (anot vienos mano bičiulės), yra nuobodus. Ir todėl kai kolega pradėjo gundyti įvairiais kitų klubų teikiamais malonumais, dėjau į kojas kuo toliau nuo viso šito chaotiško scratcho su us3, herbie hancock ir fatboyslim “chadaviakais”. Beje, galbūt kitoje aplinkoje, kitame kontekste, kitoje publikoje visa tai kuo puikiausiai derėtų, tačiau šeštadienį tai buvo nevykęs bandymas.