Naujametinė naktis, masinės psichozės, eilės parduotuvėse, bitutė ir omnitelis pastoviai lūžinėja, tėvai skambina vaikams, vaikai tėvams ir t.t. (neduok Die, visas klanas nebus pasveikintas), taksi laksto pirmyn atgal užsnigtomis Vilniaus gatvėmis, žmonės vis kažkur eina su dovanomis, eglutėmis ir t.t., iš toli kartais pasigirsta “Su Naujaisiais visus”, kažkodėl panašus į “Happy Birthday” melodiją sveikinimas, blizgučiai, girliandos, važiuojam…
Įsidienojęs šeštadinis, sedžiu apsikabinęs puodelį arbatos ir kiauru žvilgsniu žiūriu į suglemžtą geltonai-žalią flyer’į. Galvoje vis dar dunda vakarykštės fiestos aidai…
Atėjau valanda anksčiau, vyksta pasiruošimas.. Pepe miksuoja kokį tai house. Jau persigandau, pamaniau kad jis ir Šapauskas gros tai, ką ir visados, tačiau vėliau paaiškėjo, kad klydau. Kojos dreba, šiąnakt manęs laukia pirmas pasirodymas…
Šeštadienis darbo diena. Sucks. Po tokios ilgos darbo savaitės privalai atsipalaiduoti. Nors visiškas radikalas muzikos atžvilgiu, bet peržvelgus Ore Kalendorių galutinai apsisprendžiu neiti į jokį riestašiknių vakarėlį ir nežiūrėti tai, kas jau atsibodo ir yra neįdomu. Turbūt vėl eisiu į “Vault”, juolab kišenėje guli tikrai pagirtino gražumo flajeris…
„Nelakit ryt labai daug nes geriausias metų šeštadienis bus šis šeštadienis“ – man ir grupei sėbrų praeitą ketvirtadienį rašė bendras pažįstamas. Vardan šventos ramybės penktadienį visgi prisiliuobiau su kažkokia neaiškia kompanija, o ir pats rašiusysis, sako, tuo metu Vilniuje išrodė ne ką geriau, bet nepaisant nieko jo prognozė pasitvirtino 109 procentais: geriausias metų šeštadienis veikiausiai buvo praėjęs šeštadienis.