New Years * Cream @ INTRO:

Naujametinė naktis, masinės psichozės, eilės parduotuvėse, bitutė ir omnitelis pastoviai lūžinėja, tėvai skambina vaikams, vaikai tėvams ir t.t. (neduok Die, visas klanas nebus pasveikintas), taksi laksto pirmyn atgal užsnigtomis Vilniaus gatvėmis, žmonės vis kažkur eina su dovanomis, eglutėmis ir t.t., iš toli kartais pasigirsta “Su Naujaisiais visus”, kažkodėl panašus į “Happy Birthday” melodiją sveikinimas, blizgučiai, girliandos, važiuojam…

Štai šitas “Legendary Maironio 3”, iškarto prisimeni rožinį liežuvėlį baneriuose, kuris taip erzino visą savaitę Naujųjų belaukiant. Muzika jau girdis vos priėjus prie pastato, eilės…Duris atidaromos, štampukas, kas toliau?

INTRO kaip visad stebina savo sterilumu: baltos sienos, baltos lounge sofutės, ilgas gražiai apšviestas baras, kampas “pasivoliojimui”, staiga atsiradusi rūbinė, instaliacijų “siena” ir akį traukiantis WC, atrodo iškrypėliška, kad pastebi visus tuos menkučius, tačiau “nu” negalima nepaminėti Olandiškos sienelės berniukams:)

Žavios mergaitės, žavūs berniukai (beautifull people invited only), norisi šypsotis kiekvienam pažystamam ir nelabai:), nes bendros nuotaikos tikrai valdo, nei vieno surūgusio veidelio arba nepatenkintos minos, šiąnakt visi laukia stebuklų ir jaučiasi laimingi – tuo naujametinė naktis ir skiriasi greičiausiai nuo kitų.

Jaudinantis svaigulis ir putojantis šampanas liejasi per kraštus, jo tikrai nėra gaila, kadangi kainos bare yra begėdiškai padorios, o priedo prie kokteilio gausi ir žavią padavėjos šypseną.

Štai liko pora minučių iki 00:00, Tadas ištraukia butelį šampano, paleidžia tikrai nuostabų gabalą, kuris atitinka naujų metų sutikimui … Valio! Štai prasidėjo praktiškai naujas gyvenimas, norisi šokti, sveikinti kitus, jauti, kad nespėji daryti visko iš karto, tačiau muzika užveda ant tiek, kad meti viską peklon ir pasileidi muzikos ritmui, tiksliau sakant susilieji su ją, o švarus ir kokybiškas garsas ištampo tavo veido raumenis iki šypsenos lygio ir taip ir palieka. Dvasinis malonumas.

Karalius pakeičia Tadą ir pradeda begėdiškai manipuliuot salę, ją valdyti, eksperimentuot ir lysti kiekvienam į smegenis, ten patraukti už porą malonumų receptorių ir štai – dar pora sekundžių ir tu jau “high”, iškeli savo rankutes su kas nauju gabalu ir galvoje maldauji “Pagrok, good life”. “Good life” nebuvo, tačiau buvo Underworld – “Two months off”, tada stogas galutinai nuvažiuoja, sako ačiū už dėmesį ir viso gero – reabilitacija garantuota.

Šiek tiek užgruzina Denisas, d‘n‘b, jungliukas, dar kažkokios neaiškios muzikos:), kartais įsibėgiojantis progresyvas ir t.t. Supranti, kad jau nieko nesupranti, bandai judėti, bet nieko nesigauna, tu kaip sulaužtas ir sužalotas žaislas bandai prisitaikyt, tačiau nieko neišeina, šliauži atsigauti į kampą, kaip prisidirbęs vaikas, tačiau supranti, kad gulėti tu irgi jau nelabai gali, pradedi ieškoti numeriuko.

Mmm, kažkodėl vietoj mano striukės rūbinėje kaba kažkieno kito kailinukai, sakai, kad “man, prašau, tą rudą su pūkeliais ir tą violetinį, plius šalikas, kuris kaba už poros metrų”. Ačiū Die, visi daiktai surasti, draugai irgi, dabar galima ir į Skaiteksą pachillint. Pabučiuoji berniuką prie durų, padėkavoji už puikų vakarą ir kaip paskutinis invalidas įlipi į taip ilgai lauktą taksą… KOMA.