Prieš keletą metų “Sūru.lt” redaktorius pasiūlė paklausyti grupės She Past Away iš… Turkijos. Dar niekada nebuvau girdėjęs gotikinio dark wave iš tų kraštų. Pernai išleistas antrasis jų albumas “Narin Yalnizik” tvirtai įsitaisė grotuve. Ne taip seniai tas pats kolega jau informavo, kad prikalbino turkus pradėti savo koncertinį sezoną Vilniuje.
1994-ųjų pavasarį stoviu didžiojoje tuometinių Geležinkeliečių kultūros rumų salėje (dabar čia – kultūros baras “Kablys”, tiksliau – skeitparkas) ir stebiu Blogiausių grupių festivalio dalyvių pasirodymus. Šiandien tai būtų jaunų atlikėjų konkursų “Garažas” ar “Novus” atitikmuo. Skirtumas tas, kad prieš 20 metų koncertų būdavo žymiai mažiau ir daugeliui atlikėjų tai – vienintelė proga pasirodyti.
Pirmą kartą su Benu Aleksandravičiumi, grupės ba. balsu, gitara ir tekstais, kalbėjome jo karjeros aušroje 2013-aisiais. Netrukus jis jau grojo visose svarbiausiose Lietuvos scenose, išleido keletą EP ir debiutinį albumą o šiemet pagaliau baigtą videoklipų „Tai ne žmogus”, „Sugebėt pasikeist” ir „Kūną palikai / atsibudai” trilogiją peržiūrėjo jau beveik keli milijonai žmonių.
Jurijus Dobriakov geriausiai žinomas savo kultūrine veikla – be šimtų išverstų straipsnių bei knygų, jis dėsto Vilniaus dailės akademijoje, kuruoja parodas, rašo straipsnius apie muziką ir meną, aktyviai dalyvauja kultūrinėje veikloje. Neužtektų vietos surašyti viską, ką Jurijus yra padaręs, parašęs ar išleidęs.
1994-aisiais vilniečiai Tomas “Boo” ir Rimas Šapauskas bei Vilniuje atsidūręs vokietis Christian Weisbrot surengė pirmuosius “Boogaloo”. Kiek vėliau prie jų prisijungė tuomet dar visai “žalias” Justas “2Fresh”, visus žavėjęs savo skrečo įgūdžiais. Berlynas jau tada buvo tapęs savotišku hedonizmo etalonu. Nenuostabu, kad ir vilnietiškas “Boogaloo” pasinaudojo savo berlynietiško kolegos patirtimi.