Kadangi “Ore.lt” kaip pašėlę pradėjo rašyti retrospektyvas, atėjo ir mano eilė. Elektronika 2003 metais išgyveno renesansą. Nors mp3 formatas pragraužė dar didesnes skyles autorių ir jų leidėjų piniginėse, tačiau muzikos kiekiu šie metai tikrai buvo išskirtiniai. Visko visur buvo labai […]
Larsas Von Trieras piešė šunį ir namus kreida ant žemės. Tarantino sugrįžimo juostoje supieštos buvo net 10 minučių. Daft Punk ir Leiji Matsumoto nusipiešė visą filmą. Įdomiausias kino renginys buvo animacijos festivalis. Galiausiai, du geriausi metų kinai taip pat buvo piešti: kompiuteriu ir ranka. Ar gali būti, kad šiais metais viską laimėjo animacija?
Koks jūsų pasirodymas šiais metais buvo įspūdingiausias? Svaras: Man labiausiai įsiminė koncertai Estijoje ir Lenkijoje. Galbut tai nebuvo kažkas ypač ypač, bet mumyse degė ugnis kaip niekada. Kastetas: Svaras pamiršo paminėti koncertą Rygoje. Užsienyje gal šaunesni koncertai… Nes chebra toosinasi ne todėl, kad tavo kelis gabalus per radiją prasuko ir jie atsimena priedainio žodžius, o todėl kad iš tiesų gal gerai varai :)
Po gana ilgos pertraukos Šiauliai vėl prisiminė esą rokenrolo sostinė ir pabandė surengti dar vieną koncertą. Tik šįkart viskas vyko tyliai, o plakatai apie renginį buvo iškabinti (taip taip, ir vėl kentėjo medžiai…) tik tą pačią dieną. Ir vieta įdomi – ex MANO parduotuvės patalpos su dideliais langais (tikriausiai kad visi praeiviai pasigrožėtų šėlstančiu jaunimu).
Nemažai daliai žmonių, pradėjusių domėtis elektronine šokių muzika ne šiemet ir ne pernai, viena pirmų „norvegiškų“ muzikinių patirčių buvo THOSE NORWEGIANS ir jų where-music-and-fun-are-the-one epas „Kaminzky Park“, 1997 m. išleistas Paper Records (beje, tai pirmas tikrai legendinio label‘o LP). Ir nors jau buvome linkę šį projektą palaidoti kažkur gražių atsiminimų kapinėse, gan netikėtai išaiškėjo, kad vienas „tas (nepakartojamas) norvegas“ dar neša THOSE NORWEGIANS vėliavą… Rune Lindbæk – trumpai, nes jam nepatinka ilgi atsakymai ir beprasmiai tauškalai, be to, jis gan sunkiai kalba angliškai.