Tą savaitgalį, kai daug lietuvių keliavo į Latvijos šiaurę, estų ir latvių pilni autobusai lingavo į Anykščių šilelį, kur (66)6-ąjį kartą ridenosi “Velnio akmuo” (toliau – “VA”). Pastaraisiais metais aktyviai “ne vien metalas” požiūrį komunikuojantis festivalis susilaukė to, kad publikos daugumą jau sudaro ne ilgaplaukiai juoduliai, o įvairiai kirpti spalvotieji.
“Karjerą” pradėjęs beveik kartu su lietuviškuoju nevykėliu a.a. “Be2gether”, latvių “Positivus” tapo tvirtu regiono vasaros festivalių lyderiu, savo nuostabia vieta pušynuose ir atstumu nurungiantis artimiausią konkurentą “Opener” Lenkijoje. Ypač pridėjus jausmą, kad Latvijoje jautiesi beveik kaip namie. O “Positivus” atveju gal netgi ir geriau. Akredituoti “Ore” reporteriai, melomanai Andrius Zimaitis ir Jonas Braškys pateikia savo versijas.
Po antrosios “STRCamp” stovyklos, panašu, kad boutique festivalio niša Lietuvoje pagaliau užimta. Išaugusių festivalių organizatoriai su baltu pavydu ir kiek nostalgiškai žiūrėjo, kaip jaukioje atmosferoje plūduriavo visomis prasmėmis įvairiaspalviai žmonės. Jei anksčiau emigrantai grįždavo į gerai žinomą reivą prie jūros, tai dabar nemažai jų sugrįžo ir į (kultūrinį) reivą “Deimanto” poilsiavietėje prie Monio ežero.
Lenkijoje baigėsi festivalis “Open’er”, šiemet nusimetęs alaus daryklos vardą nuo pavadinimo. Kaip jau įprasta, didžiausias regiono vasaros muzikos renginys pažėrė gausybę muzikos nuo naujokų iki patikrintų veteranų… Žiūrim. Šiemet Gdynės Kosakovo oro uosto laukus drebino: Carnival Youth, “Lofto” festivalio headliner’iai Darkside, […]
Kažkaip jau kelintus metus nekyla klausimas, ar važiuoti į “Sūpynes”. Nepaisant to, kad elektroninė šokių muzika nėra tai, be ko negalėčiau gyventi. Festivalio veiksmo vieta – absoliutus ir viską kertantis koziris. Pakretuonės mėlynių plantacijos, tiesūs šiaurės palmių kamienai ir pro juos raibuliuojantis ežeras.