SHIDLAS – Saliami Postmodern (Lowvibe, 2010)

Paėmęs cėdė paprastame permatomame celofaniniame vokelyje, nustembu: “Taip paprastai?” Tačiau atvertęs kitą pusę, matau, ką visi taip “laikina”. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gavai riekelėmis pjaustyto saliamio pakuotę. Padėtum prekybos centre dešrų skyriuje – ne kiekvienas ir pastebėtų. Tuo tarpu muzikos įrašų parduotuvėje tarp daugybės standartinių dėžučių ryškiai išsiskirtų – pagarba idėjos autoriams. Nieko nuostabaus – juk tai ekstravagantiškosios mamytės iš www.mothereleganza.com

“Ore>grotuvas”, pristatydamas kūrinį “Penetrepas”, skelbė: “Įkvėpę senovinės krivių išminties iš Herkaus Manto gatvių skersvėjų, įtariai Jamaikoje sutiktas SHIDLAS kartu su vienaausės žuvies dienos metraštininku Geniu pajuto pranašišką pareigą prabilti apie tikrąją tiesą.” Suformuluoti ir sudėlioti taškus ant “i” užtruko beveik 3 metus, nors pirmieji teiginiai pasigirdo anksčiau, o gyvai visi postulatai buvo išdėstyti nuo festivalio “Satta Outside 2010” scenos.

Dviejų klaipėdiečių Luko “Šidlo” Šidlausko ir Eugenijaus “Genio” Konstantinovo kūrybinis duetas savo pirmąjį albumą „Vėliavos įpareigotas reggae“ į grotuvus paleido dar 2007-aisiais. Tuo metu Lukas delfi.lt sakė: „Tai yra jamaikietiška muzikos estetika įvilkta į lietuviškumo kontekstą. Dainuoju apie tai, kas yra aktualu. Esu gimęs Lietuvoje ir niekada neišsiveršiu iš tos aplinkos, negaliu apgauti savęs.“ Jau tada daugelis atkreipė dėmesį į žaismingus “Šidlo” žongliravimus tekstu bei prasidedančią Genio transformaciją iš dydžėjaus į kompozitorių/prodiuserį.

Šiandien “Šidlas” gyvena Vilniuje, o Genys – Berlyne. Pirmasis išmoko dar daugiau triukų ir stoja į geriausių lietuviškų tekstų autorių gretas, antrasis – produktyviai kuria muziką ir net dalyvauja projektuose su orkestrais. “Saliami postmodern” kūrybos procesas vyko išties postmoderniai – kūrėjai siuntinėjo skaitmenines bylas internetu, papildydami jas savo garsais bei virtualiose paraštėse žymėdami pastebėjimus. Iš pradžių sumalė “mėsą”, o paskui jau dėliojo “lašinukų” akcentus. “Dešros eina!”

Apie saliamį negaliu daug pasakyti – nevartoju, tačiau apie regį esu šį tą girdėjęs. Per tuos metus niekas Lietuvoje taip ir neišleido kažko panašaus, ką būtų galima dėti į reggae skyrelį. Sunku progresuoti, kai nėra su kuo konkuruoti, tačiau “Saliami postmodern” – sėkmingas trišuolis į priekį. Sintetinis post-regio skambesys išliko ir atsiskleidė visa “skonių” gama. Atsirado riebaus ir tampraus dubstep, kurio gelmes mėgsta Genys, prieskonis. “Lowvibe” pristato šį albumą kaip “reggae fusion” atstovą. “Šidlas” lieka ištikimas sau – tabaluoja ir penetruoja raimus į ausį, tai daro lietuviškai (“kas nustebintų patį Joną Jablonskį”) ir išradingai (“gali sulaukti siurprizų, jei neturi užuolaidų ant karnizų” ir pan.), tačiau nepaskęsdamas metafizinėse upėse. Daug socialinių ir lengvai politizuotų temų, aktualių daugeliui mūsų. Dar labai geri patabalavimai Baltish akcentu. Vienas retų albumų, kurio ištraukas organiškai niūniuoji sau vienoje ar kitoje situacijoje. Kartu su sekretore nuo ryto iki vakaro klausom “Ko reikia”.

Apie platinimą SHIDLAS sako: “Paštu ir iš rankų. Kioskuose nebus :) Gali būt, kad kažkada kažkurioj vietoj (…), bet bus pranešta atskirai. Kol kas, paštas ir rankos Vilniuje. Vėliau – ir kituose miestuose.” Oficialus meilas kreipimuisi dėl įsigijimo ir siuntimo paštu: saliamipostmodern@yahoo.com

9/10