Kai prieš metus pirmą kartą kalbėjomės su The Dominoes, Mindaugas Juknys tikino, kad darys koncertinę pauzę ir išvyks savanoriauti į Makedoniją. Neišvyko, koncertavo, laimėjo „Blogiukus“ ir dalyvavo „Eurorocke“. Už tai po metų jis Turkijoje, moko vaikus groti gitara ir sako esantis tuo labai patenkintas. Laimė, ne tiek daug, kad nepasiilgtų scenos: gruodį planuojamas antrasis The Dominoes startas.
Savanorystė Turkijoje reiškė pauzę iškart dviems grupėms: The Dominoes ir Spooky Campfire Stories. Abiejose M.Juknys yra vokalistas ir gitaristas. Praėjusiais metais abi surengė dešimtis koncertų, išplatino skaitmeninių įrašų ir atstovavo Lietuvą tarptautiniame konkurse/seminare/stovykloje „Eurorock 2010“.
Dabar šių grupių, kurių santykį galėtume nusakyti formule „Spooky Campfire Stories = The Dominoes + gitaristas + garso režisierius + būgnininkė“, stovyklose – štilis. Bent jau taip atrodė iki pokalbio su Mindaugu. Pasirodo, jei spookių ateitis išties neatrodo aiški, tai The Dominoes planuoja naują startą. Tiesa, panašu, kad senojo electro akustinio skambesio nebeliks – duetas žada virsti pilno sąstato grupe ir iš esmės atsinaujinti.
Mindaugai, papasakok išsamiau, kuo šiuo metu užsiimi?
Šiuo metu esu Stambule, atlieku EVS (European Volunteering Service) savanorystės misiją. Tai iš tiesų yra nuostabus projektas. Kartu su draugu iš Anglijos ir drauge iš Prancūzijos mūsų rajone gyvenantiems vaikams vedam teatro, gitaros, keramikos ir tapybos kursus. Aš esu gitaros mokytojas.
Projekto trukmė yra septyni mėnesiai. Per juos sugebėjome pabūvoti ir dirbti ne tik Stambule, bet ir Turkijos rytuose, Tunceli mieste. Ten pasaulis yra visiškai kitoks, nei mes pažįstame – turiu galvoje gamtą, kultūrų skirtumus, politiką, meną, patį žmonių bendravimą.
Apskritai teko pažinti ir dirbti su be galo daug skirtingų vaikų, kurie, beje, stipriai skiriasi nuo mūsų lietuviškų neklaužadų (šypsosi). Aš niekada anksčiau nebuvau gitaros mokytoju ar bet kokiu kitu „pedagogu“, bet būnant čia supratau,kad gal ir visai neblogai tai sugebu daryti.
Ar toliau kuri muziką? Jei taip, kokia ji?
Taip, kuriu. Jei atvirai, tai išvažiavus į Tunceli įvyko kūrybinis cunamis. Ten aplink kalnai, teka šalta srauni upė, vaikšto meškos, stirnos, naktį žvaigždžių milijardai. Vakarais imdavau gitarą ir sąsiuvinį ir pildavau žodžius ir akordus.
Nemanau, kad ši muzika kažkuo labai skiriasi nuo tos, kurią kūriau anksčiau. Na, gal kiek gaivesnė tapo. Bet visgi dabar čia tik aš ir gitara – į ką tos dainos pavirs iš tikrųjų išgirsim, kai grįšiu.
O išgirsim jas kaip Spooky Campfire Stories, ar kaip The Dominoes kūrinius? Atvirai tariant, kokia abiejų grupių ateitis?
Dėl spookių nežinau, kaip bus. Grįžus susitiksim ir pasišnekėsim. Noretųsi pagroti, muzika juk graži visgi (šypsosi). O dėl The Dominoes, tai mes turim labai rimtus planus pradėti „antrąjį etapą“. Buvome dviese, dabar laikas didinti komandą. Grįžus ruošime visiškai naują programą, žymiai gyvesnę, energingesnę, su daugiau žmonių ant scenos. Jau dabar vyksta darbas, tik virtualioje erdvėje.
Kas tie žmonės, kokiais instrumentais gros?
O galbūt galim kol kas tai palikti paslaptyje? (šypsosi)
Galim. Vis dėlto, tiek spookiai tiek, The Dominoes buvo įgavę pagreitį. Nesigaili, kad išvykai ir abiejų grupių veiklą, nors ir laikinai, sustabdei?
Visiškai ne, nes įgavau ir vidinės ramybės ir milžiniškos patirties. Muzikine prasme tai išėjo į naudą: galėjau pabūti vien tik su savimi ir dabar turiu sukūręs devynias naujas dainas.
Galbūt galima jas išgirsti?
Turiu jas įsirašęs, bet tik tam, kad galėčiau siųsti kitiems muzikantams, kad šie kurtų savo partijas. Nenoriu platinti to, kas nėra pabaigta. Bet turiu pakankamai naują akustinę demo versiją, vasarą su Donatu (Donatas Bielunskis, The Dominoes bosistas ir perkusininkas – K.V.) nusprendėme pasidalinti ja su tais, kurie laukia ir nori išgirsti.
Nuo debiutinio The Dominoes koncerto indiekubatoriuje praėjo daugiau nei du metai. Kas pasikeitė nuo to laiko? Ką supratai, ko išmokai, kokią muziką atradai?
Taip, prisimenu tą koncertą. Su Donatu stoviniavom prie durų ir vis kartojom vienas kitam: „Eeei, taigi jau tuoj!“ Labai jaudinomės! Bet viskas lyg ir neblogai pavyko.
Na o nuo tada pasikeitė daug kas. Augam, skaitom, klausom, keliaujam, žiūrim, įsivaizduojam, įgaunam kažko naujo. Na o kalbant konkrečiai esminis esminis dalykas yra, kaip jai minėjau, kad nusprendėm prie mūsų dueto pasikviesti kitus žmones. Visi kartu skambėsime visiškai kitaip.
Kada grįši į Lietuvą ir pradėsit šį, kaip sakai, antrąjį etapą?
Stambule būsiu iki savanoriavimo pabaigos t. y. lapkričio 30 d. O tada – atgal į Vilnių, Tad noriu pasakyti tik tiek, kad nepamirškit mūsų. Mes greitai sugrįšim ir, labai tikiuosi, klausytojų ausis ir akis maloniai nustebinsim. Prisižadėjau čia, bet na, ne taip ir blogai gi, ar ne? (šypsosi)
Nuorodos:
The Dominoes @ Ore Grotuvas
Spooky Campfire Stories @ MySpace
Mindaugas Juknys – solo @ Ore Grotuvas
Komentarai