(T)reperis IYE prašo neaiškinti apie tru muzoną

Vasaros pabaigoje vienas po kito pasirodė naujo projekto IYE vaizdo klipai “Iškreiptu veidu” ir “Pamečiau”, o redakcijos pašto dėžutę pasiekė laiškas, kuriame pristatomas ir debiutinis kreivo marmaliuojančio (t)repo albumas „AJAIAI“. Tai, ką išgirdau, pasirodė kaip šviežia srovė šiek tiek užsistovėjusioje ir “sindikatų” valdomoje lietuviško repo scenoje. IYE balsas, tekstas ir vaizdas Paulius Janušonis ir muzikos autorius prodiuseris Spurga ieško, ką repo muzikoje dar galima sukurti naujo ir originalaus. Savo kolegomis šioje ekspedicijoje jie mato tokius atlikėjus kaip Lietuvoje atsakymus į šiuos klausimus bando pateikti tokios grupės kaip Vilniaus Energija, Flying Saucer Gang ar Šventinis Bankuchenas. Žinoma, tai nėra nauja pasauliniame kontekste, tačiau bet kuriuo atveju įdomiau nei dar vienas bandymas imituoti East coast vs. West coast aktualijas ir arčiau prie dabartinio xanax’inio repo. O jis nebūtų toks geras, jei Paulius vapėtų angliškai. Kol kas IYE neturi net 400 laikų FB, bet šiandien pasirodo pirmasis jų interviu, o rytoj jie pirmą kartą pasirodys gyvai.

Bet prieš Pauliaus žodį, trumpai prisiminkime, kaip prasidėjo ir vystėsi lietuviškas repas.

1986-aisiais Palangoje vyko vienas didžiausių break dance festivalių Tarybų Sąjungoje „Papūga“. Galima spėti, kad jo auditorija vieni pirmųjų Lietuvoje išgirdo… repą, o Egidijus Sipavičius bene pirmasis Lietuvoje “sukapojo” eilutes: “Ooo, ar žinai, kaip sunku prieš srovę irtis / sakyk, o kaip tada, jeigu dar nulaužtas irklas / ar žinai, ką daryt, kai tave apleidžia jėgos / šitas šokis – tai viltis, kuri mūsų niekad nepalieka”.

Po 10-ies metų šviesaus atminimo radijo stotyje “Ultra Vires” startavo pirmoji hiphopo radijo laida, o Džonis išleido pirmąjį ziną, skirtą šiai subkultūrai. Nors tuo metu repas Lietuvoje tapo beveik popkultūra: kultinio Pompos albumo “Mallonu” klausė tiek rūsiuose, tiek rūmuose, spaudoje klaipėdiečiai Uzi ir vilniečiai Žas kovojo dėl kiečiausio gangsta vardo, o kur dar pirmuosius žingsnius žengiantis ir “kontrolinius šūvius” šaudantis “neįvertintos kartos” atstovas Sel’as. Ir jį, ir minėtą Pompą į pasaulį paleido tuomet pliusminus dvidešimt sulaukę Justas ir Andrius Mamontovai bei Saulius Sventickas. Ši trejybė, besilinksmindama studijoje ir turbūt sąmoningai to net nesiekdama, padėjo pamatus lietuviško hiphopo judėjimui.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų antro aukšto fojė įrengtame klube “Eldorado” užaugo nauja karta: Svaras su Mironu tais pačiais 1998-aisiais kaip ir “Ore.lt” paleido savo www.hip-hop.lt, kuriame pasakė: “Tai – kultūra, o ne muzikos žanras”, “Kablyje” įvyko pirmasis hiphopo didžėjų turnyras”, “Labas FM” eteryje startavo “Gatvės lyga”, o 2001-aisiais to paties pavadinimo G&G Sindikato albumas su “Tomu” priešakyje nušlavė viską savo kelyje. Nuo tada “sindikatas” lipo tik aukštyn ir tapo pranašais savame kieme.

Netrukus savo veiklą pradėjo žodžiais žongliruojantis ir žanrą prievartaujantis Mesijus, pasaulietiškai lietuvišką repą kuriantys Despotin Fam’, vėliau Šventiniu Bankuchenu pavirtęs Šidlas, Shiaure, Dada, Karūna, Montana Montekristo ir kiti tos kartos atlikėjai. 2006-aisiais įvyko pirmieji lietuviško hiphopo muzikos apdovanojimai, išleistas pirmasis žurnalas “Dub dub magazine”, duoklę savo šaknims atiduodavo ir didelio susidomėjimo susilaukdavo ironiški “Senosios moklyklos” renginiai, kurių vaizdo kvietimų kasmet visi nekantraudami laukdavo.

Vėliau prie lietuviško repo šeimos prisijungė tokie vardai kaip Micro One, Garazhe Nerūkoma, Tie Geresni, Tavo Tėvas, Omerta ir kiti. Bet užteks apie istoriją, suteikiame žodį šiandienai – Pauliui aka IYE.

Kalbėsimės vien su Pauliumi, ar prisijungs ir Spurga?

Spurga šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos, taigi į klausimus atsakinėja gimtinėje likęs Paulius.

Kur dabar esi ir koks oras?

Sėdžiu LMTA valgykloje, nieko nevalgau. Už lango lyja, apsiniaukę.

Projektas šiuo metu yra savotiškoje skaistykloje ir laukia sprendimo, ar bus praleistas pro vartus, ar ne. Pozityvūs atsiliepimai žiniasklaidoje dega žalią, bet kur labiau norit patekt: į pragarą ar rojų?

Kelias vienareikšmiškai veda į rojų, bet niekaip jo nepavyksta pasiekti. O šiaip kritikų komentarai, žinoma, džiugina, bet laukiam liaudies teismo. Kuriant albumą bandėme per daug negalvoti apie reakcijas, kurias sukelsime, darėme viską taip, kad mums patiems būtų smagu.

Kaip suprantu, esi vaizdo režisūros pirmakursis. Kiekvienam debiutinio albumo kūriniui žadi susukt po videoklipą – vizualinė pusė svarbi. O kaip atrodytų IYE svajonių pasirodymas?

Taip, visos “AJAIAI” dainos sulauks savo vaizdo klipo. O dėl svajonių pasirodymo – akivaizdu, kad tai būtų festivalio “Coachella” pagrindinė scena geriausiu laiku. O gal geriau Vilniuj, “Skylėj”. Bandysiu paversti antrą svajonę realybe.

“Ajaiai” galima išgirsti įvairių įtakų tiek muzikoje, tiek tekstuose. Ko iš tikrųjų daugiausia klauseisi, žiūrėjai, mylėjai ar nekentei kurdamas šį albumą?

Kaip bebūtų keista – daugiausia klausiau repo. Šių metų atradimas man buvo JPEGMAFIA. Viską ir vagiam iš jo. Dar neišvengiau didelio kiekio prancūzų Papooz, nes mano kambariokas nepaliaujamai jų klausė. Po to ir aš pradėjau daryti tą patį.

Lietuviškas repas iš esmės ir liko “lyrišku gangsteriu” nuo Luko laikų: rimtos gyvenimo filosofijos ir standartiniai bytai – toks savotiškas rūpintojėlis su fulkepu. IYE labiau klejoja po Mesijaus ir/ar Šventinio Bankucheno teritorijas. Jūsų žinutė LT repo veteranams?

Žinutė veteranams rūpintojėliams – do your thing, bet mandagiai prašau neaiškinti niekam nieko apie “tru muzoną”.

Žinutė veteranams alternatyvščikams – do your thing, bet mandagiai prašau gerbti kultūrą ir atsiminti savo šaknis.

Repo kultūroje dažnai disonuoja atlikėjų lyrika ir jų tikrasis gyvenimas. Dažnai tai neturi tarpusavyje nieko bendro ir atrodo šiek tiek komiškai. Kiek tavęs paties yra “Ajaiai” tekstuose? Turi vis dėlto draugų, ar ne?

Turbūt manęs tekstuose yra tiek, kiek gali būti, kai yra rašoma nuoširdžiai ir net ironija nepaverčiama patyčiomis. Žinoma, albume pilna nesąmonių, nelogiškų, kvailų sakinių ir fantazijų, bet greičiausiai jos visos gyvena manyje, jei jau išvemiu tokius dalykus į mikrofoną.

Iš kur jūsų videoklipe “Iškreiptu veidu”, be Fingalick aka Free Finga featuringo, atsirado ir Mantas Joneikis iš Garbanoto Bosisto?

Mes visi esame illuminantai ir turime slaptą bendruomenę, kuri valdo visą muzikos industriją Lietuvoje. Arba aš gyvenau su Mantu vienam bute, bet jis prieš kelias dienas išsikraustė. Turbūt per didelis repo kiekis namuose. Aš irgi išsikraustau.

Dainuojat lietuviškai, todėl esat suprantami tik 3 milijonams. Ar patys klausot, tarkim, rusiško, kurdiško ar kito nesuprantamo (t)repo?

Nė vieno iš tavo duotų pavyzdžių nežinojau, bet dėkui už apšvietimą. (T)repo ne anglų ar lietuvių kalbomis kartais paklausau japoniškai, kinietiškai, prancūziškai, vokiškai. Rekomenduoju paklausyti reperį KOH iš Japonijos.

“Kommüna” – naujosios LT repo scenos “programinis” renginys, kuriame pasirodys bene visi šio “bloko” veikėjai. Klausimas “iš salės”: “o cia mirt galima bus, nes nusimato nahui belekas?”

Tikiuosi, niekas nemirs ir nebus nahui belekas, o įvyks gerai suorganizuotas ir įdomus repo renginys Vilniuje. Norim pagaliau pradėti judinti tradicinio lietuviško repo vakarėlio konceptą, kuriame be penkių alaus, nesupranti, kodėl išvis čia atėjai.

Socialinių tinklų karą kolegos iš Flying Saucer Gang jau laimėjo, tačiau muzikos kritikų simpatijos lyg ir priklauso jums. Kas toliau, a?

A) Pradėsim kariauti repo dainom

B) Išleisim bendrą albumą

C) Abu aukščiau buvę atsakymai teisingi

Internete:

facebook.com/iye749