TMW 2019 – rytojaus muzikos, meno ir idėjų festivalis

Paskutinis “Tallinn music week” (TMW) matytas atlikėjas – smulkutė Melissa Gan aka respectfulchild, atvėsinusi kelių dienų muzikinę karštinę savo užloop’intu smuiku Estijos meno akademijos auditorijoje. Atmosfera kažkuo priminė Ruth Ozeki “Knygą laiko būčiai”. Galbūt todėl, kad abi jos – išeivės iš Azijos šiuo metu gyvenančios Kanadoje. Šio kontinento akcentų buvo ir daugiau. Pavyzdžiui, jau ir iki Taivanio nuaidėjusio post-punk grupė Sen (nors reikėtų pastebėti, kad groti jie pradėjo ne prieš kelis, o prieš keliolika metų 2001-aisiais, o įtaką jiems padarė ne begėdiškai nutrinta “džiaugsmo divizija”, o Coil ir Bauhaus) arba neįpareigojantis klubas “Kauplus Aasia”, su užsilikusiais čia buvusios azijietiškų prekių parduotuvės drakonais ir panašiais. Nors atlikėjų iš Azijos 11-oje Talino muzikos savaitėje buvo vos keletas, jei neskaičiuotume tų keliolikos iš Rusijos, kurie vis dėlto atvažiavo iš Europinės jos dalies. Lietuviai šiemet buvo keturiese: Brokenchord, GON, Happyendless ir NRCSSST.

Vilniaus mero rinkimų debatuose nemokamo transporto pažadas skambėjo kaip benderiškas sūris pelėkautuose, tuo tarpu Taline ši sistema veikia nuo 2013-ųjų ir, sako, duoda miestui apie 20 milijonų pelno per metus. Šios idėjos autorius, tuometinis miesto meras Edgar Savisaar vėliau už kitus dalykus buvo apkaltintas korupcija. Paralelės piešiasi pačios, tačiau tramvajai ir autobusai Taline rieda nemokamai. Visiems Estijos sostinėje registruotiems gyventojams, o šį savaitgalį – ir parodžius TMW apyrankę.

Skirtingai nei ankstesni po visą miestą išmėtyti festivaliai, šiemetinis sutrauktas į savotišką ašį vienoje miesto dalyje: aktyviai gentrifikuotas “Telliskivi kūrybos miestas” > naujoji Estijos meno akademija > naujiena miesto žemėlapyje “Port Noblessner”. 1912-aisiais pastarajame Alfredo Nobelio sūnėnas Emanuelis ir torpedų gamintojas Lessner įkūrė povandeninių laivų gamyklą. Talinas toliau atsiima pramonės ir militarizmo apšiktas teritorijas prie vandens. Savo laiku sutvarkytas Rotermanni kvartalas, dabar – kiek toliau nuo centro esantis Noblessner, kuriame, be prabangių į jūrą žvelgiančių butų, jau įsikūrė Estijos kraftinio alaus pasididžiavimas bravoras “Põhjala” – pro didžiulius restauruoto mūro langus matyti sukrauti salyklo maišai, butelių dėžės, pilstymo linijos, didžiuliai virimo katilai. Čia pat yra ir daryklos tap room – gali išragauti visas čia pat verdamo alaus rūšis. Beje, norint rasti estiško krafo, nebūtina ieškoti specializuotų parduotuvių, dažnai bent kelias rūšis rasi ir įprastuose prekybos tinkluose. O kol kas “Põhjalos” degustacijos kambaryje stebime kaip aparatūrą tvarkosi čekų duetas Bratri ir laikinoje scenoje pasirodo šurmulį internetuose sukėlęs šiuolaikinio repo duetas Alyona Alyona iš Ukrainos. Beje, anot delegatų iš Rusijos, iš principo atsisakantis koncertuoti Rusijoje. Pratęsiant apie Noblessner, TMW metu dailioškės studentai čia įrengė savo šviesos instaliacijas. Viena jų – ant gana naujo klubo “Hall” sienos. Čia dvi naktis vyko įvairūs šokių muzikos pasirodymai. Tiesa, anot vietinių, miesto remiame klube – gana prasta garso sistema, kas, matyt, trukdo sukurti gerą atmosferą.

Po visos dienos autobuse, ketvirtadienį Taline atsiduriame vos prieš vidurnaktį: Brokenchord’ą randame jau nulipusį nuo “Sveta Baar” scenos, o Happyendless kaip tik baigia dundėti “Telliskivi Roheline Saal”. Ankstesniais metais nepastebėtas, “Sveta” yra viena aktyviausių muzikos vietų mieste – apie tai byloja plakatai ant sienų. Vienas jų, netrukus po festivalio čia grojusių Xiu Xiu. Beje, jie grojo ir Rygoje, abiejuose miestuose pasirodė ir naujosios Rusijos bangos duetas Buerak, bet nė vienas šių atlikėjų kažkodėl nesudomino promouterių Lietuvoje… O šią naktį tarp kitų, “Sveta” pristato dar vieną kylantį vardą – Geuxx iš Ukrainos. Ritmo mašiną pasikinkęs duetas kuria pritemusią psichodelinę triukšmingą atmosferą. Įdomu, kur jie atsidurs rytoj… Tuo tarpu šaršalą tarp Lietuvos melomanų sukėlę baltarusiai Molchat Doma atrodė ir skambėjo kaip gana prasta jau neakivaizdžiai minėtos Mančesterio grupės kopija. Nors kolegos minėjo, kad jie išpardavė jau per 1k savo vinilo kopijų, mano galva, Vakarus turbūt jaudrina tai, kad grupė yra iš paskutinės Europos diktatūros šalies, kur vos-ne-atseit-beveik negalima groti.

Kitą dieną keliaujame muzikinės Talino istorijos keliais – aplankome Dainų šventės slėnį, kuriame stovi (beveik) tokia pati kaip Vilniaus Vingio parke estrada. 1988-aisiais čia buvo surengtas pirmasis “Rock summer” festivalis. Tarp kitų jame pasirodė ex-sekspistolas John Lydon su savo Public Image Ltd. Jam tai tapo vienu įpūdingiausių PIL koncertų prieš daugiau nei šimtatūkstantinę auditoriją. Beje, J.Lydon autobiografijos “Anger Is An Energy” pradžios ir pabaigos atvartus puošia nuotraukos būtent iš šio koncerto. Iki 1997-ųjų šiame legendiniame regiono festivalyje pasirodė labai margaspalvis atlikėjų būrys, tačiau ko verti vien jau: The Jesus And Mary Chain, The Stranglers, EMF, Inspiral Carpets, Blur, Faith No More, Mercury Rev, New Model Army, Paradise Lost, The Shamen, Toy Dolls, Ultravox, Iggy Pop, Napalm Death, Pogues, Biohazard ir kiti. Buvo ir Ala Pugačiova, ir Kaoma su savo “Lambada”, ir East17. 2013-aisiais 25-mečio proga buvo surengtas dar vienas “Rock Summer’is” Savo laiku, Lietuvos melomanams buvo visai įprasta vasarą traukti į Taliną, bet iš atlikėjų vieninteliams Lygiailyja pavyko pasirodyti jo scenoje. “Rock Summer” 1996 grojo viena įdomiausių Estijos (post)pankroko grupių Psychoterror, nepadarę sau gėdos ir TMW 2019 scenoje. Kartu su Vennaskond ir J.M.K.E. tai yra ryškiausi Estijos pankroko scenos vardai. Pastarieji, beje, grojo savo 30-metį Taline šventusiu suomių “Stupido Records” leiblo vakaronėje. O Lietuvai tuomet dar “Stupido Twins” besivadinusi kompanija “brangi” dėl 1993-aisiais kartu su “Zona” išleisto rinkinio “Balts Bite Back”, kur surinkti įdomiausi to meto Estijos, Latvijos ir Lietuvos garsai.

Šiemet TMW teko susiveržti diržus, nes pernai jie sugalvojo startuoti su dar vienu projektu – festivaliu prie Rusijos sienos “Station Narva”, deja, šiek tiek prisvilusiu. Tiesą sakant, jo headliner’iai: Echo & the Bunnymen, Actress, Shortparis, Red Samara Automobile Club, Mart Avi ir panašūs kelia nemažai klausimų dėl potencialios renginio sėkmės. Ypač turint omeny, kad tai vyko ne išsilavinusioje ir prakutusioje sostinėje, o suskaldytame pasienio mieste. Beje, Narvoje grojo ir vienas šiųmetinio TMW atradimų – estai Zahir. Nors keistoka atradimu vadinti 25 metus grojančią grupę, tačiau būtent pernai jie išleido įspūdingą triukšmingo roko albumą “What Noise?”, o scenoje atrodo labai solidžiai.

Dėl “Narva Station” nesėkmės muzikinė programa buvo tokia, kokia buvo, tačiau sprendimas viską sutelkti Telliskivi rajone sutaupė tiek jėgų, tiek laiko. Vien čia buvo 5 skirtingos koncertų erdvės, o ir likusios nutolusios pliusminus kilometro nuotoliu.

Viena įdomesnių konferencijos diskusijų vadinosi “Running a festival: a glamorous business or a survival game?”. Joje be TMW, “Positivus” “Slush”, “Iceland Airwaves” atstovų dalyvavo ir žymiojo “Fyre” logistikos vadovas Keith Siilats. Pastarasis, beje, ne tik gimęs ir augęs Taline, bet ir buvo TMW vadovės Helen Sildna kursiokas, vėliau studijavęs Oksforde. Šiandien Keith yra daugelio mūsų naudojamo “Bolt” CTO. Skirtingai nei kiti pokalbio dalyviai, idėjiniai festivalininkai, Keith yra visiškas cinikas realistas, įkritęs čia iš visai kito pasaulio – jei ekselyje galutinė suma rodo pliusą, jis in, jei ne – out. Dokumentiniame filme apie “Fyre” jis bene vienintelis vertina situaciją adekvačiai ir laiku pasitraukia. Paklaustas, ar dar norėtų dirbti festivalyje, jis atsakė, kad greičiausiai ne. Jam įdomiau skraidyti savo lėktuvėliu ir vystyti paukščių rezervatą vienoje salų. “Positivus” vadovė Ieva Irbina papasakojo, kaip jie sprendė klausimą, kaip profesionaliai evakuoti festivalį nelaimės atveju – orgkomitetas pasiskirstė atsakomybės lygmenis, o apie evakuaciją praneštų iš anksto įrašytas balsas. Grimur Atlason ir jo organizuotas “Iceland Airwaves” buvo sėkmės istorija, kaip į šalį pritraukti žmonių ne sezono metu. Viskas prasidėjo nuo kelių dešimčių, o baigėsi keliais tūkstančiais muzikinių turistų.

Bendrai konferencijos tema buvo “The Impact of Arts on Economy”. Lietuviški akcentai tarp delegatų buvo “Opiumo” kūrybos vadovas Vidis Čepkauskas ir “Opus” vedėjas bei “Lryto” žurnalistas Ramūnas Zilnys. Pirmasis dalyavo diskusijoje “How Not to Run a Club? Measuring the New Nightlife Economy”, antrasis kartu su kitais klausėsi ir vertino festivalio dalyvių įrašus. Intriguojantys vardų tarp dalyvių: knygų apie The Slits ir The Jesus And Mary Chain autorė Zoe Howe, muzikantas, kompozitorius ir kino kūrėjas Barry Adamson (kurio garsų yra, pavyzdžiui, David Lynch “Lost Highway” ar Oliver Stone “Natural Born Killers”), “suomių warhol” Jimi Tenor, dizaineris Malcolm Garrett, sukūręs Buzzcocks, Magazine, Duran Duran, The Smiths ir kitų viršelius ir, žinoma, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

Grįžtant prie muzikos įsiminė kolegų “Rada7″ sudėliotas intensyvios muzikos vakaro finalas minėtame “Sveta” bare su švedais Ghlow, japonais Moja ir kitais. Dar suskambėjo rusai Super Collection Orchestra, amerikiečiai Ceremony.

Kaip sako TMW siela Helen Sildna: “mūsų tikslas yra augti ne skaičiais, o įtaka, turiniu ir žiniomis”. Kitas TMW vyks 2020 metų kovo 23-28 dienomis. Enne järgmist aastat!