kOREkcijos

Žinot, ko pasigendu pastaruoju metu? Minties aiškumo ir paprastumo. Atrodo, žmonės jau nebegali pasakyt, parašyt ko nors aiškiai ir konkrečiai. Atrodo, kad pagrindinis visų rašančiųjų ir kalbančiųjų tikslas – savo istorijoms, komentarams ar šiaip pablevyzgojimams suteikti kuo sudėtingesnę lingvistinę formą. Išmokstame daugybę žodžių ir būtinai tuo pasigiriame, ar ne?

Rašome dėl to, kad rašytume, kalbame dėl to, kad kalbėtume. Jau seniai nebeskaitau čia visos tos rašliavos ORE, nes nebesuprantu, ką ja norima pasakyt. Atsiranda kažkokios naujos temos, kažkokios mintys, bet visos jos paskęsta begalybėje žodžių.

Paskutiniu metu, kiekvieno, laikančio save raštingu, garbės reikalas yra demonstruoti savo naujoviškos kalbos sugebėjimus. “Informacinis triukšmas”, “kultūrinis radaras” ir panašūs polėkiai aiškiai skirti rodyti stiliaus įvairovę ir savitumą. Cha. Atsipeikėkim, niekas neskaito tokių nesąmonių antrą kartą ir nedelsdami spaudžia “close”.

Galvojam, kad pasirodysim protingi ir išmanantys, naujoviškai sąmojingi, o gaunasi tik dar vienas vidutiniškas pasiseilėjimas. Akivaizdus to pavyzdys – ORE forumai, kur visi mato kitų, tik ne savo nesąmones. Negali pykt. Juk esame subjektyviosios žurnalistikos projekto liudininkai ir, turbūt, dalyviai, ar kaip čia?

Ne vien apie ORE kalba. Aplink klesti daugžodžiavimas ir tuštybė. Čia aš ir pagal save sprendžiu, galit nepurkštaut.

Tai sakai, Mariau, čia bus ta pirmoji Lietuvos vidurinė klasė? Panašu, kad taip…