DRUM ECSTASY @ Žaltvykslė baras

Apie šį renginį sužinojau kaip apie nelegaliausią reivą – sms žinute. Visai netikėtai antrą Kalėdų dieną patekau į ugningą baltarusių DRUM ECSTASY pasirodymą.

Deja, šį labai energingą ir įdomų pasirodymą stebėjo vos keliasdešimt žmonių ir tai ne visiems tai buvo įdomu… Už tokią “konspiraciją” turėtumėte būti dėkingi maestro Dovydui Bluvšteinui, turinčiam puikų skonį, tačiau nenorinčiam arba nesugebančiam padaryti taip, kad apie jo kuruojamus renginius sužinotų jų tikslinė grupė. Žmogui, sugebėjusiam iki mūsų atsivilioti tokias įžymybes kaip the EX, the FALL, BANDULU, MIMETIC, LEGENDARY PINK DOTS, verkiant reikia apsukraus realiai mąstančio vadybybynyko. Kad nereikėtų paskui renginio metu lakstyti ir ieškoti pinigų pažadėtiems muzikantų honorarams.
DRUM ECSTASY viešnagė Vilniuje taip pat buvo beveik nepastebima. Pirmasis koncertas taip prasprūdo kažkur, antrajame susirinko daugiausia Dovydo draugai ir pažįstami. Ankštas “Žaltvykslės” rūsys tikrai ne pati geriausia vieta tokiai muzikai…
Iki šiol tik vieną kartą mačiau kaip vokiečių GUTS PIE EARSHOT būgnininkas gyvai grojo d’n’b. Ir štai prieš mane trys pusnuogiai vaikinai priešais būgnus ir dar vienas su nerealius garsus leidžiančia bosine gitara, jeigu galima ją taip pavadinti. Kartais DRUM ECSTASY nuklysta į karingus metalo pasažus (kai bosistas “bulgarke” pradėjo leisti žiežirbas, iškart prisiminiau RAMMSTEIN), tačiau kol nustebęs klausytojas jau galvoja “pagavęs” juos, muzikantai vėl neria į nerealiai karštą, vinguriuojantį trilypį dramanbeisą. riebų ir spurdantį. Tikras masyvas.
DRUM ECSTASY – gana gerai Europoje žinoma ir dažnai ten koncertuojanti grupė, išleidusi tokį patį garsais ir vaizdais spurdantį CD. Jie sklando “ore” ir nemano, kad atvažiuoti groti už vizas-kurą-maistą-nakvynę – neapsimoka. Jie verti daugiau.
Po to vykęs “džemas” su Lietuvos muzikantais buvo “veidu į purvą”. Iki šiol gerbiau tokius muzikantus bent jau už tai, kad jie vyresni ir “supranta” daugiau. Tačiau kai baltarusiai “Ė-tu mane gerbi-išgerk” stiliumi buvo priversti groti, šie arogancija ir pigaus baro tvaiku prakvipę dėdės – “Lietuvos muzikos elitas” – nespėjo pataikyti… Iš gėdos sukau akis į šoną… Klova, Milašius – kokie vardai, o mala tokį šūdą… Ir dar užtikrintais veidais. Moviau lauk, kol galvoje liko bent dalelė DRUM ECSTASY energijos. Siūlau įsidėmėti šį pavadinimą.